Apie BIM paprastai. 2 dalis – kaip veikia BIM

Kaip veikia BIMAnkstesniame šios serijos straipsnyje trumpai apžvelgiau, kas yra BIM. Šį kartą paaiškinsiu, kaip veikia statinio informacijos valdymo procesas.

BIM darbo principas visai paprastas. Pamėginkime įsivaizduoti vienos gelžbetoninės monolitinės kolonos gamybos eigą. Tokią koloną sudaro armatūra, klojiniai, betonas ir apdaila. BIM programine įranga sumodeliavus 3D koloną ir jos gamybos procesą, galima gauti detalius medžiagų (armatūros, betono, klojinių, apdailos) kiekius ir kitą reikalingą informaciją (lokaciją ir pan.). Šie duomenys toliau naudojami planuojant statybos darbų eigą, įrangos ir darbo jėgos poreikį, medžiagų užsakymus. Iš modelio ištraukus kolonos montavimo vietos duomenis galima tiksliai numatyti darbų vykdymo eiliškumą konkrečioje statybų aikštelės vietoje. Taigi BIM modelis padeda:

  • tiksliai įvertinti projekto išlaidas, prognozuoti statybos ir eksploatavimo sąnaudas;
  • valdyti pinigų srautus, planuoti statybos darbų eiliškumą (sudaryti darbų kalendorinius grafikus);
  • bendradarbiauti ir greitai keistis informacija, lengvai valdyti projekto pakeitimus.

Ne brėžiniai, o informacija yra esminis dalykas, kurio reikia visoms su projekto vykdymu susijusioms šalims. Statinio užsakovui reikia ne brėžinių, o projekto vaizdo. Projektuotojams, dirbantiems prie bendro projekto, reikia keistis informacija apie projekto pokyčius realiuoju laiku. Statybininkams reikalinga informacija, ką ir kaip daryti, kada ir kur pradėti ir kaip užbaigti. Gaminių gamintojams taip pat reikalingi ne brėžiniai, o informacija, kiek ir kokių gaminių, kada reikia atvežti į statybos aikštelę, kada juos montuoti. Statybos etape yra ir daugiau skirtingų informacijos gavėjų, susijusių su darbų planavimu, kainodara, gamyba, logistika, techninė priežiūra, kokybės kontrole.

Visiems projekto dalyviams pagal jų poreikius reikalinga skirtinga įvairaus detalumo informacija, be to, ji turi būti pateikta skirtingu laiku. Taigi, informacija statinio gyvavimo cikle yra labai svarbi.

Kokia informacijos valdymo eiga?

Projektavimo etape yra sukuriamas statinio 3D modelis (statinio skaitmeninis prototipas), kuriame sukaupta daug įvairių duomenų, reikalingų statiniui valdyti. 3D modelis naudojamas informacijai generuoti, tvarkyti ir perduoti. Kad statybos procesas vyktų sklandžiai, greitai ir kokybiškai, mes turime statybos aikštelę tam tikru momentu aprūpinti reikiama informacija, kaip pagaminti, sumontuoti vieną ar kitą statinio elementą. Tam paruošiamas techninis projektas, kurio organizacinėje dalyje pateikiami technologiniai aprašai – pastato montavimo instrukcijos, išdėliotos laike. Kiekvienam iš statybos proceso dalyvių paruošiama skirtinga informacija (tik tiek, kiek reikia) ir pagal statybos eiliškumą palaipsniui (tik tada, kada reikia) atiduodama informacijos gavėjams (tik tam, kam reikia).

BIM modelio duomenis galima naudoti ir statinio kokybės kontrolei, techninei priežiūrai atlikti. Iš statybos aikštelės gautą informaciją suvedus atgal į 3D modelį ir pastebėjus nuokrypių galima atlikti įvairias statinio analizes ir įvertinti, kokią įtaką tie nuokrypiai daro statiniui, priimti reikiamus sprendimus. Suvedus realią informaciją apie įrenginių gamintojus, jų garantinę ir techninę priežiūrą, ateityje galima lengvai valdyti statinio įrangos būklę. Taip sutvarkytas 3D modelis naudojamas eksploatuojant statinį: laikui bėgant nuolat atnaujinama informacija apie tai, kas statinyje vyksta. Visas šis informacijos valdymo procesas ir yra statinio informacinis modeliavimas, t. y. BIM.

Kitas šios serijos straipsnis – apie esminius BIM požymius.

Share Button

Leave a Reply