Šį kartą pateikiame santrauką labai įdomaus straipsnio, kurio autorius – Peteris Barda, Australijos statybos pramonės forumo (angl. Australian Construction Industry Forum, ACIF) generalinis direktorius. Jis savo straipsnyje teigia, kad BIM suteikia architektams būdą atgauti jų kaip patikimų konsultantų rolę.

Straipsnis pradedamas George Santayana teiginiu: „Pažanga susideda toli gražu ne vien iš pokyčių, ji labiau priklauso nuo geros patirties išlaikymo. Tie, kurie neprisimena praeities, yra pasmerkti ją kartoti.“ Per pastarąjį pusšimtį metų statybų industrijoje būta daug pokyčių, kai kurie jų buvo į gerą, kiti ne. Keli iš tų architektus liečiančių pokyčių straipsnyje apžvelgiami išsamiau.

Pirmasis pokytis (straipsnio autoriaus vertinamas neigiamai) – sumažėjo pasitikėjimo lygis tarp užsakovų, projektuotojų ir statytojų. Šį pokytį įvertinti galima naudojant paprastą, bet efektyvų matą – konsultacijų ir sutarčių kiekį. Dabartinės projekto įgyvendinimo sutartys dažnai siekia keliasdešimt puslapių ir daugiau.

Antrasis pokytis (taip pat vertinamas neigiamai) – architekto, kaip kliento įgalioto ir patikimo patarėjo, vaidmuo buvo sumenkintas. Prieš keturiasdešimt metų dažniausiai architektas buvo atsakingas už projektavimo, dokumentavimo, pirkimo ir statybos priežiūrą bei sutarčių administravimą. Panašu, kad projekto vadovas, teisininkas ir auditorius dabar išsidalina visus šiuos vaidmenis, išskyrus projektavimo ir dokumentacijos ruošimo veiklą. Tokiu būdu ne tik architektų, bet ir inžinierių bei projektų vadovų atlygis sumažintas iki nervinančiai žemo lygio.

Trečiasis pokytis – dėl technologijų raidos labai patobulėjo projektavimo efektyvumas, tikslumas ir komunikacijos greitis.  3D, 4D ir 5D projektavimo programos, komunikacija elektroniniu paštu, video konferencijų galimybės ženkliai palengvina projektuotojų kasdienybę. BIM suteikia galimybę architektams numatyti ir imtis komandinio darbo koordinavimo klausimų, komandos narių įtraukimo ar nusišalinimo reikalų tvarkymo, tvaraus ir, žinoma, efektyvaus planų kūrimo.

Taigi, kas sukėlė pirmus du pokyčius ir kokias galimybes trečioji pokyčių banga gali pasiūlyti architektams?

Standartinės projektų įgyvendinimo sutartys, dominavę rinkoje 1960-1970 metais, buvo sukurtos statybininkų ir architektų atstovų, užsakovus paliekant nuošaly. 1970-ųjų hiperinfliacija, šaltasis karas, o vėliau ir kelių didelių rangos įmonių žlugimas labai stipriai pakenkė klientams. Užsakovai suprato, kad standartinės sutartys jų neapsaugo, todėl 1970-ais metais viešojo sektoriaus statybų užsakovai pradėjo kurti savo sutarčių formas, o vėliau jų pavyzdžiu pasekė ir privatus sektorius.

Tuo laiku paplitęs nepasitikėjimas projektuotojais reikšmingai prisidėjo prie architektų nušalinimo nuo projektų vadovų rolės ir gerokai padidino teisininkų rolę statybų procese, todėl išaugo statybos teisės reikšmė.

Pagrindinis pokytis – architekto, kaip sutarties administratoriaus ir arbitro, vaidmens padalijimas. Užsakovai teigė, kad asmeniui, kuris projektuoja, yra nepriimtina administruoti ginčytinus klausimus dėl projekto laiko pokyčių ar pratęsimų.

Straipsnio autoriaus nuomone, toks architekto profesijos vaidmenų supriešinimas, paliekant architektus vien projektuoti ir ruošti projekto dokumentaciją, buvo klaida. Reikėjo palikti teisę architektams administruoti sutartis, tačiau su galimybe pasidalyti arbitro vaidmeniu. To nepadarius, architektų vaidmenis perėmė projektų vadovai, daugelis kurių yra buvę rangovai.

Rezultatas? Susiklosčiusi situacija rangovus skatina menkinti projektavimo darbų valdymo vertę ir kokybę; užsakovas netenka projekto kokybės ir patikimumo, o architektas, kuris yra labiausiai suinteresuotas ilgalaikiu projekto funkcionalumu bei užbaigto projekto verte bei nauda galutiniam vartotojui, netenka patikimo patarėjo vaidmens.

Tačiau architekto profesija turi galimybę susigrąžinti prarastą pasitikėjimą. Užsakovai labiausiai pageidauja tikslių prognozių, o būtent BIM procesas suteikia galimybę numatyti ilgalaikes projekto pasekmes. Taigi BIM yra tobulas XXI amžiaus Trojos arklys, kuris projektuotojui suteikia priemones įtikinamai parodyti klientams, kad yra geresnis būdas rezultatams numatyti.

Mažiausiai penkias dimensijas (5D) apimančios BIM technologijos sumažina nenuspėjamo laiko, sąnaudų ir funkcijų riziką, ir pateikia svarbius NT valdymo duomenis, leidžiančius užsakovui ir galutiniam vartotojui, bei investuotojams numatyti turto eksploatacines savybes dar prieš iškasant pirmąją duobę. Tai suteikia didesnį pasitikėjimą architektais, kurie naudodami pažangius įrankius gali vėl tapti pagrindiniais užsakovo patarėjais.

Šio straipsnio santrauka paruošta remiantis originalu, kurį galite rasti čia.

Straipsnio santraukoje pateikti pavyzdžiai būdingi Australijos statybų pramonei, todėl jie gali nesutapti su Lietuvos statybos pramonės raida. Tačiau daugelis įžvalgų, kurias pateikė straipsnio autorius P. Barda, statybos pramonės senbuvis, yra įdomios bei aktualios ir Lietuvos statybų pramonės atstovams. Nes čia minėtos tendencijos (sudėtingos darbų sutartys, statybos teisės suklestėjimas, nepasitikėjimo projektuotojais išaugimas) būdingos ir Lietuvos statybos pramonėje. BIM projektai Lietuvos padangėje taip pat jau nebe naujiena, nes įžvelgę plačias BIM technologijų galimybes jas renkasi vis daugiau projektavimo įmonių.

Jei kas nesutinkate su straipsnyje išdėstyta nuomone ar turite savo įžvalgų, kviečiame drąsiai dalintis mintimis straipsnio komentaruose.