Siekiant perkančiosioms organizacijoms suteikti daugiau pasirinkimo galimybių bei skatinti inovatyvius sprendimus, dar 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė direktyvą 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuri įtvirtina skaidrumo reikalavimą, akcentuoja vienodą tiekėjų, teikiančių pasiūlymus, vertinimą ir jų nediskriminavimą. Tuo pačiu ši direktyva atveria kelią reikalauti viešųjų pirkimų medžiagos, paruoštos vadovaujantis BIM principais.

Direktyva 2014/24/ES, skirta Europos Sąjungos valstybių perkančiosioms organizacijoms, į nacionalines valstybių narių teisines sistemas privalo būti perkelta iki 2016 m. balandžio 18 d. Joje nustatyta ne viena viešųjų pirkimų procedūrų vykdymui aktuali taisyklė. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius akcentus, kuriuos verta žinoti Lietuvos statybų sektoriaus atstovams, nes šio Europos Sąjungos teisės akto priėmimas turi tiesioginės įtakos kiekvienos šalies Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) korekcijoms.

Direktyva 2014/24/ES – kuo ji ypatinga?

Pagrindiniai Direktyvos 2014/24/ES tikslai yra:

• viešųjų išlaidų efektyvumo didinimas siekiant užtikrinti geriausius įmanomus pirkimų rezultatus pagal kokybės ir kainos santykį;
• leisti perkančiosioms organizacijoms naudotis viešųjų pirkimų procedūra drauge siekiant bendrų visuomeninių tikslų (pavyzdžiui, aplinkosaugos, energijos vartojimo efektyvumo ir pan.).

Direktyvoje apibrėžtos gairės, kaip ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas iš principo turėtų būti nustatomas – t.y. kainos ir išlaidų pagrindu, taikant išlaidų efektyvumo metodą. Konkurso medžiaga turi būti atlikta priemonėmis, pagal kurias galima veiksmingai patikrinti konkurso dalyvių pateiktą informaciją.

ES viešųjų pirkimų direktyvos 2014/24/ES 22 straipsnyje numatyta, kad „Viešųjų darbų pirkimo sutarčių ir projekto konkursų atveju valstybės narės gali reikalauti naudoti specialias elektronines priemones, pavyzdžiui, pastatų informacijos elektroninio modeliavimo priemones“. Tai suteikia teisę visoms ES šalių perkančiosioms organizacijoms įtraukti BIM reikalavimus į viešai finansuojamų statybos ir projektavimo darbų konkursų sąlygas.

Kaip Direktyva 2014/24/ES įgyvendinama Lietuvoje?

Direktyvos 2014/24/ES pagrindu jau yra pakeistas Lietuvos Respublikos VPĮ, jo naujausia redakcija įsigaliojo nuo 2016 m. sausio 1 d. Ankstesnė Lietuvoje veikusio Viešųjų pirkimų įstatymo versija nebuvo pritaikyta statybų sektoriui, nes jame neįvertinta statybos darbų užsakymų įvairovė ir savitumas (projektavimo, konsultacijų, ekspertizės, rangos, techninės priežiūros ir kitos statybų sektoriaus paslaugos).

Viešieji pirkimai ir BIM reikalavimų įtraukimas į konkursų sąlygas

Lietuvos statybų pramonės atstovams ypač aktualūs keli naujojo VPĮ straipsniai – 39 ir 90. Pavyzdžiui, 39 straipsnio 4 punktas įteisina, kad viešųjų pirkimų konkurso medžiaga gali būti vertinama atsižvelgiant į du kriterijus, o ne tik į mažiausią kainą, kaip būdavo anksčiau:

“4. Perkančioji organizacija pasiūlymus vertina remdamasi šiais kriterijais:
1) ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo, kai pirkimo sutartį sudaro su dalyviu, pateikusiu perkančiajai organizacijai naudingiausią pasiūlymą, išrinktą pagal jos nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, – paprastai kokybės, kainos, techninių privalumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkosaugos charakteristikų, eksploatavimo išlaidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko, arba
2) mažiausios kainos.”

90 straipsnio punktai taip pat kalba apie ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo įteisinimą, ypač perkant meno, kultūros paslaugas:

“1. Perkant prekes, paslaugas ar darbus, pateikti pasiūlymai gali būti vertinami vadovaujantis ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos kriterijumi. Vykdant projekto konkursą ar perkant meno, kultūros paslaugas, pateikti pasiūlymai gali būti vertinami pagal perkančiosios organizacijos nustatytus, su pirkimo objektu susijusius kriterijus, kurie nebūtinai turi remtis mažiausia kaina ar ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijumi.
2. Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal perkančiosios organizacijos nustatytus, su pirkimo objektu susijusius kriterijus. Tokie kriterijai, be kainos, paprastai yra kokybės, techninių privalumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkosaugos charakteristikų, eksploatavimo išlaidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko kriterijai. Tais atvejais, kai pirkimo sutarties įvykdymo kokybė priklauso nuo už pirkimo sutarties įvykdymą atsakingų darbuotojų kompetencijos, išrenkant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą taip pat gali būti vertinama darbuotojų kvalifikacija ir patirtis.”

Įgyvendinant Direktyvos 2014/24/ES nuostatas, ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas Lietuvoje vykdant viešuosius pirkimus turės būti išrenkamas pagal kainos / išlaidų ir kokybės santykį arba pagal projekto sąnaudas, apskaičiuojamas pagal gyvavimo ciklo sąnaudų metodą, arba pagal kainą (VPĮ 50 str. 1 d. 1 p.). Vienu iš pasiūlymų atrinkimo kriterijų bus ir paslaugų, darbų ar prekių gyvavimo laikotarpiu patiriamos išlaidos ar jų dalis (gyvavimo ciklo sąnaudos).

Jei viešųjų pirkimų konkursas bus vertinamas atsižvelgiant į ekonominio naudingumo kriterijų, tai reiškia, kad BIM technologijų naudotojams bus lengviau paruošti tinkamą konkursinę medžiagą. Juk BIM technologijos ir BIM darbo principai ne tik leidžia sumažinti projektavimo, statybos darbų bei eksploatacijos sąnaudas, bet ir padeda atrinkti optimaliausius projektinius sprendimus. Trumpai tariant, BIM padeda valdyti visą net patį sudėtingiausią projektą.

BIM kaip strateginio viešųjų pirkimų įrankio oficialus pripažinimas turėtų paskatinti visus mokytis dirbti pastatų informacijos elektroninio modeliavimo principais.

Pokyčių galutiniai terminai

Vadovaujantis 2016-aisiais oficialiai įsigaliojančia direktyva visos 28 Europos Sąjungos valstybės narės gali viešųjų pirkimų reikalavimuose nurodyti, skatinti ar įpareigoti BIM naudojimą statybų projektų pirkimams. Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Danijos, Suomijos ir Norvegijos viešųjų projektų pirkimų sąlygose BIM reikalavimai jau privalomi.

Nors Lietuvoje dėl viešųjų pirkimų tobulinimo jau nemažai padaryta, tačiau yra ir nebaigtų darbų: dar reikia paruošti BIM reikalavimų viešiesiems pirkimams aprašymus, sutarti dėl bendro duomenų mainų standarto, sukurti bei patvirtinti skaitmeninės statybos klasifikatorių ir kt. Visi šie darbai privalo būti atlikti iki 2018 m. spalio 18 d., kuomet pasibaigs Direktyvos 2015/24/ES perkėlimo į nacionalinę teisę pereinamojo laikotarpio terminas. Direktyvoje numatyta, kad valstybės narės su tam tikromis išimtimis gali atidėti 22 straipsnio 1 dalies taikymą iki 2018 m. spalio 18 d. („išskyrus atvejus, kai elektroninių priemonių naudojimas yra privalomas pagal 34, 35, 36 straipsnius, 37 str. 3 dalį, 51 str. 2 dalį arba 53 straipsnį“).

Taigi jau nuo 2016 m.balandžio 18 d. Direktyvos 2014/24/ES įsigaliojimas visose ES narėse ir jos įgyvendinimas neabejotinai įneš permainų į visų valstybių narių, tame tarpe ir Lietuvos, viešųjų pirkimų procedūrose ir padidins jų efektyvumą, ekonomiškumą ir skaidrumą. O tie, kurie dar nespėjo pereiti prie darbo BIM principais, turi šiek tiek laiko pasirengti neišvengiamiems pokyčiams, išmokti naudoti BIM įrankius ir dirbti pažangiau, paprasčiau ir saugiau.