Šių metų pabaigoje gruodžio mėnesį įvykusi 2-oji konferencija „BIMLINK“ buvo išties įsimintina. Gausesnė nei 1-oji (daugiau nei 270 registracijų), sulaukusi rėmėjų dėmesio ir didesnio pranešėjų bei diskusijų dalyvių skaičiaus. Bet faktai telieka faktais. Šį kartą norisi aptarti ne juos, o kas konferencijoje „BIMLINK 2018“ labiausiai nustebino.
ATRADIMAI
+ Džiugu žinoti, kad Lietuvoje jau yra įmonių, ruošiančių 7D projektus. Konferencijos „BIMLINK 2018“ atradimas – UAB „Hugaas Engineering“. Kol dauguma įmonių BIM galimybes išnaudoja tik standartiniam trejetui – 3D modeliui ruošti, klaidoms tikrinti ir tiksliems medžiagų kiekiams skaičiuoti, – „Hugaas Engineering“ pilnai išnaudoja visas BIM dimensijas: 3D, 4D, 5D, 6D ir net 7D. Kaip sako jų atstovas ŠVOK inžinierius Tadas Majauskas, „99% mūsų projektų skirti Skandinavijos rinkai, ir jei mes nepateiksim BIM projekto jau komercinių pasiūlymų stadijoje, tiesiog negalėsim konkuruoti. Tad mūsų įmonėje visų disciplinų specialistai – architektai, ŠVOK inžinieriai, konstruktoriai – yra puikiai įvaldę BIM darbo principus ir pateikia klientams modelius iki 7D duomenų“.
Kaip „Hugaas Engineering“ BIM projektuose taiko 7D, galite pažiūrėti įmonės „Youtube“ pristatyme:
+ Dar vienas įdomus atradimas – Lietuvoje paruoštas (ir jau įgyvendintas) itin detalus BIM projektas, kuriame buvo sumodeliuoti net elektros ir silpnų srovių tinklai. Prekybos ir pramogų centro „Žali“ kūrėjai paruošė išties išskirtinai detalų BIM projektą. Sunku net įsivaizduoti šio projekto detalumo lygį (iki laidų laikiklių) ir visus tuos kilometrus laidų, sutalpintus BIM modelyje. Neregėto grafinio ir informacinio detalumo modelis buvo kurtas turint aiškų tikslą – projekto vystytoja UAB „Baltisches Haus“ siekė turėti eksploatacinį modelį, kuris leis efektyviai valdyti PPC „Žali“ pastatą.
Susipažinti su Lietuvoje parengtu detaliausiu realaus pastato BIM modeliu galite čia:
+ Kitas „BIMLINK“ atradimas – Lietuvoje yra tūkstančiai kvadratų nekilnojamojo turto, kurį ketinama atnaujinti ar modernizuoti iki 2024 metų. Taip pat numatomi 4-5 nauji VIP projektai (ministerijų miestelis, vyriausybės kanceliarijos pastatas ir kt.), sukuriant apie 80.000 kv. m. naujo valstybės nekilnojamojo turto.
Remiantis konferencijoje „BIMLINK“ pranešimu „Valstybės turto valdymo lūkesčiai ir tendencijos“, kurį skaitė VĮ „Turto bankas“ atstovas, galima tikėtis, kad projektuotojams nusimato nemažai darbo (turint omenyje, kad valstybės užsakymai sudaro daugiau nei pusę viso statybų sektoriaus). Tik reikia būti tam pasiruošus, nes numatoma, kad nuo 2020 liepos 1 d. BIM metodus bus privaloma taikyti projektuojant ir statant visus naujai statomus sudėtingus ir didelės vertės viešojo sektoriaus statinius ar jų dalis.
Kokia situacija su reikalavimais viešojo sektoriaus statinių modernizavimo projektams, kol kas neaišku. Bet žinant, kad valstybė siekia didinti viešojo sektoriaus statinių projektavimui, statybai, eksploatavimui, valdymui skiriamų išteklių naudojimo efektyvumą, tikėtina, kad BIM reikalavimai gali būti taikomi ne tik naujų, bet ir modernizuojamų pastatų projektams ruošti.
+ Dar vienas maloniai nustebinęs dalykas, pastebėtas po „BIMLINK“ konferencijos – nemažas atsiliepimų skaičius, kurio sulaukėme iš renginio dalyvių. Pasirodo, žmonės nebijo išreikšti savo nuomonės (kuo mes neabejojome) ir netgi pildo apklausų anketas (šituo abejojome). Labai dėkojame visiems už atsiliepimus ir laiką, kurį paskyrėte apklausos klausimų pildymui! Padedami jūsų visi kartu sukursime dar geresnį kitos konferencijos turinį.
(PRA)RADIMAI
– Be aukščiau minėtų teigiamų dalykų, „BIMLINK“ konferencijoje buvo ir šis tas, kas nustebino, deja, ne iš gerosios pusės. Konferencijos metu vyko projektuotojų diskusija, tačiau joje nuskambėjusios kai kurių dalyvių nuomonės ne vieną klausytoją išmušė iš vėžių. Tą liudijo po pasisakymų kilusios juoko ir pasipiktinimo replikų bangos, kurios po renginio vilnijo net socialiniuose tinkluose.
Nuomonių įvairovė yra gerai, bet sveiko proto dozė taip pat reikalinga. Keista girdėti, kai XXI a. architektai teigia, kad geriausia projekto pristatymo priemonė – 2D brėžiniai ir maketas, 3D vizualizacijos išvis nereikalingos, nes vaizduotė yra aukščiau visko. Vaizduotės reikšmės paneigti negalima, ji išties svarbi, tačiau vien ja pasikliauti nereikėtų, nes tokiu atveju pamirštamas užsakovas, kurio sugebėjimas įžvelgti kūrėjo vaizduotę gali būti ribotas (nebent užsakovas turi ekstrasensorinių sugebėjimų).
Projektuotojų diskusija gerai atskleidė architektų gildijos padėtį, leido suvokti, su kokiomis abejonėmis ir nuostatomis gyvena dalis architektų. Diskusijos aštriausiam prieskoniui – LAR atstovui architektui Linui Tuleikiui – reikia padėkoti už drąsą išsakyti savo opozicinę nuomonę BIM besidominčiai auditorijai. Tačiau tuo pačiu norisi paraginti neužsiblokuoti ir nebijoti naujovių, nes inovacijos ženkliai keičia gyvenimo ir veiklos kokybę.
Ar daug šiandien rastume Lietuvos architektų, braižančių projekto medžiagą TIK ant braižymo lentos? Jei architektai perėjo nuo braižymo pieštuku prie darbo kompiuteriu kaip pažangesnio darbo metodo, stebina dalies jų priešinimasis dar efektyvesnių įrankių naudojimui. Galbūt tai skatina natūrali pokyčių baimė, tačiau nereikia jai pasiduoti, nes pažanga nekyla iš baimės. O pažangos statybų sektoriui tikrai reikia, nes tai – daugiausia energijos suvartojanti industrija. Tad visos inovacijos, leidžiančios sumažinti statybų ir pačių statinių naudojimo išlaidas, yra neabejotinai reikalingos.
