Lietuvos architektų rūmų ir VšĮ „Skaitmeninė statyba“ dvikova – ar bus laimėtojų?

Šių metų gegužė – karštas mėnuo. Ir ne tik sinoptikų pranešimuose. Skaitmeninės statybos padangėje taip pat vyksta savotiškas „oro masių maišymasis“, t. y. informacinių srautų kaita, kurią pastarosiomis dienomis galima stebėti statybos pramonei skirtuose leidiniuose.

Š. m. gegužės 21 d. Lietuvos architektų rūmai (LAR) išplatino pranešimą, kad palieka VšĮ „Skaitmeninė statyba“ (SKST), kurios dalininku buvo nuo pat SKST įsteigimo 2014-aisiais. Pranešime spaudai „Lietuvos architektų rūmai palieka VšĮ „Skaitmeninė statyba“ įvardytos ir tą paskatinusios padaryti pagrindinės priežastys:

  • SKST sprendimai priimami neįtraukiant dalininkų,
  • LAR yra prieš bandymus apriboti konkurenciją įteisinant privalomą BIM taikymą;
  • LAR siekia užtikrinti aukščiausią architektūros sprendinių kokybę ir originalumą, o BIM kol kas jiems siejasi su kartotinių pastatų projektais.

Jau anksčiau panaši LAR pozicija buvo išreikšta almanacho „Skaitmeninė statyba 2017“ straipsnyje „BIM architektūroje: kad privalumai nevirstų trūkumais“.

Galima suprasti Lietuvos architektų rūmų poziciją. Architektai yra kūrėjai – laisvi žmonės, kuriems nepatinka suvaržymai ir kūrybinės laisvės apribojimai, tad naujovės dažnai sutinkamos priešiškai ir įtariai. Kaip kažkada sunkiai vyko perėjimas nuo kulmano prie CAD technologijų (juk pieštukas ir braižymo lenta buvo gerokai pigesni nei automatizuoto projektavimo programinė įranga, o ir pieštukas rankoje judėjo laisviau nei kompiuterio pelė), taip šiuo metu BIM pamažu skinasi kelią į projektuotojų gretas.

Ne kiekvienas architektūros biuras yra pasiryžęs investuoti į naujas technologijas ir mokymus. Taip, BIM reikalauja didesnio išankstinio pasiruošimo projektui, kompetencijų atnaujinimo ir pan. Visa tai dažnas architektas priima kaip jo kūrybinį suvaržymą. Tačiau pažiūrėkim iš kitos pusės. Kas gi išlaiko architektus, t. y. kas jiems moka pinigus? Juk vien tik kūryba sotus nebūsi.

Atlygį už darbą architektams moka užsakovai, kuriems tenka plačiai atverti pinigines įgyvendinant NT projektus. Būtent užsakovai žymiai realiau pajunta ir BIM teikiamus privalumus – ne tik geresnį projekto vizualumą, bet ir finansinę naudą projekto rangos ir naudojimo etapuose. Tad nenuostabu, kad praėjus vos kelioms dienoms po LAR išplatinto pranešimo VšĮ „Skaitmeninė statyba“ tarsi atsaką paskelbė straipsnį „BIM plinta viešuosiuose pirkimuose“, kuriame dar kartą, be to, realiais pavyzdžiais, akcentuojama BIM nauda užsakovams.

Tiesą sakant, pokyčiai statybos pramonėje jau nebesustabdomi, tad ar yra prasmė su jais kovoti? Prasmingiau būtų prie jų prisitaikyti arba ieškoti kito kelio. Atrodo, architektams teks pasirinkti, kuriuo keliu eiti.

Norintiems dirbti su stambiais projektais, be BIM projekto ruošimo įgūdžių konkuruoti bus tikrai sunku, o po kelerių metų galbūt net neįmanoma. Tačiau ir mažų projektų užsakovams BIM projekto duomenys suteikia naudos, tad individualių pastatų projektavimo kryptį pasirinkę anksčiau ar vėliau taip pat susidurs su klausimu „BIM – būti ar nebūti?“. Gal tik interjerų kūrimo specializaciją pasirinkusiems architektams nereikia sukti galvos dėl BIM taikymo, bet kas žino, kuriam laikui?

Share Button

Leave a Reply