Pastaruoju metu vis labiau įsisiūbuojant kalboms apie neišvengiamą BIM metodikos taikymą statybų pramonėje, netrūksta ir nusiteikusiųjų priešiškai BIM atžvilgiu. Kadangi dažniausiai skeptišką požiūrį skatina ne objektyvi patirtis, bet išankstinės nuostatos, šiame straipsnyje aptarsime 3 labiausiai klaidingus supratimus apie BIM.
BIM – tai tik programinė įranga. Ir dar brangi
BIM – statinio informacinis modeliavimas – kaip projektų ruošimo koncepcija ir technologija žinomas jau daugiau kaip 40 metų. BIM yra labiau mentalitetas ar procesas, projektų įgyvendinimo metodas, o ne „tik programinė įranga“. Siekiant visapusiškai panaudoti BIM galimybes, statybų pramonės veiklos procesai pertvarkomi taip, kad viskas – projektą įgyvendinantys žmonės, darbo metodai ir technologijos – būtų tinkamai įtraukti į bendradarbiavimo skaitmeninę paradigmą. Perėjimas prie BIM neatsiejamas nuo kitokio požiūrio į projektų valdymą, tačiau taip pat jis susijęs su BIM programinės įrangos taikymu. O čia ir prasideda dūsavimai – „daug kainuoja“, „apriboja konkurenciją“ ir pan.
Dažnai tenka susidurti su teiginiu apie klestinčią BIM technologijų monopoliją. Sakoma: „BIM programų yra nedaug, todėl jos brangios“. Tačiau prieš ką nors teigiant, reikėtų patikrinti – ar tikrai? Tad paskaičiuokim.
Pasaulyje veikia virš 20 BIM programinę įrangą kuriančių kompanijų, siūlančių rinkai mažiausiai 30 BIM programų („buildingSmart“ aljanso duomenimis). Tad ar tikrai tokį skaičių BIM programų galima vadinti monopolija, kai Lietuvoje veikia vos 5 prekybos tinklai, ir tokia situacija monopolija nelaikoma? Be to, CAD programų, kurių taip tvirtai įsikibę laikosi dalis projektuotojų, pasiūla tikrai nėra didesnė. Tad panašu, kad šis mitas kilęs labiau iš pokyčių baimės, o ne dėl objektyvių priežasčių.
Žinoma, kai kas paburbės, kad CAD ir BIM programinės įrangos kainos skiriasi, teigiant, kad pastarosios yra brangesnės. Tačiau juk skiriasi ir darbo rezultatas – su BIM technologijomis projektai paruošiami greičiau, išvengiant klaidų, automatiškai gaunama visa projekto dokumentacija ir medžiagų žiniaraščiai. Be to, BIM projektų vizualumas geresnis ir lengvesnė komunikacija su projekto partneriais. Tad dirbant su BIM technologijomis per tą patį laiką galima paruošti daugiau projektų nei naudojant CAD programas. O projektų klaidų taisymai, beje, taip pat turi savo kainą, tik kažkodėl tai pamirštama įvertinti.
Taip pat BIM priešininkai dažnai akcentuoja išlaidas naujai darbo metodikai įsisavinti. Akivaizdu, kad projektavimo įmonei pereinant nuo tradicinės CAD sistemos naudojimo prie BIM technologijų ir metodikos taikymo, bus pradinių mokymo ir darbo įrankių įsigijimo sąnaudų. Tačiau tos išlaidos turėtų būti vertinamos atsižvelgiant į ilgalaikę naudą. Kažkada siekiant padidinti projektavimo darbų našumą buvo pereita nuo pieštuko prie kompiuterio pelės naudojimo, o dabar ta pati – produktyvumo didinimo – priežastis skatina rinktis pažangesnius darbo metodus pasitelkiant BIM metodiką.
BIM – tik dideliems projektams
Nors daugelyje BIM projektų realizacijos pavyzdžių dažniausiai minimos didelės projektavimo, NT vystymo ar rangos kompanijos, tačiau tai nereiškia, kad BIM skirtas tik dideliems projektams. Tiesiog didžiųjų įmonių atvejai yra lengviau pamatomi, nes jos savo veiklą labiau viešina. Be to, jos kruopščiai planavo ir įdiegė BIM darbo metodus, iš anksto įvertindamos ir aiškiai suvokdamos, kokią naudą iš to gaus.
Jei BIM teikia naudą didelėms įmonėms ir projektams, logiška manyti, kad ir mažesnės įmonės taip pat gali gauti naudos iš BIM taikymo, ypač jei dirbama komandoje. Kadangi BIM įrankiai leidžia lengvai nustatyti ir ištaisyti modelių, ypač kombinuotų, kolizijas, tai padeda išspręsti problemas iš anksto. Tad BIM nėra tik didelių ir viešojo sektoriaus projektų įgyvendinimo priemonė. Net mažiems projektams naudinga išvengti klaidų, dirbti turint tikslius duomenis, sklandžiai suplanuoti ir sėkmingai atlikti kiekvieną projekto etapą.
BIM projektuose keliami per dideli reikalavimai geometrijai
Tai dar vienas ne kartą girdėtas BIM mitas. BIM geometrijos reikalavimai dažniausiai suvokiami kaip našta. Tačiau jie gali apsunkinti modeliavimą tik tada, kai detaliai kuriamas kiekvienas projekto elementas. Svarbu atminti, kad BIM apibrėžia gaminį, o ne gamybą, todėl modeliavimo detalumo lygis (LOD) neturi būti labai smulkus.
Pasirinkus tinkamą projekto detalumo lygį, nereikia modeliuoti kiekvieno statinio komponento. Žinoma, tam tikrose projekto vietose informacijos lygis didės (pavyzdžiui, kai teks paruošti tam tikrų numatytų projekto elementų duomenis gamybai), tačiau tai nereiškia, kad reikia švaistyti laiką detalizuojant nesvarbias projekto sudėtines dalis.
Šis straipsnis skirtas tiems, kurie vis dar svarsto, ar verta taikyti BIM darbo principus savo įmonės veikloje. Jei jūs dar nesate apsisprendę, pasikonsultuokite su patyrusiais BIM specialistais, kurie patars, kaip galite padidinti jūsų darbų našumą projektuojant, valdant NT ar statybų aikštelėje.