STRUCTUM žurnale – Lietuvos architektų mintys apie BIM programas

STRUCTUM_2015_rugpjutis_MNeseniai į rankas pakliuvo naujausias STRUCTUM žurnalo numeris. Jame radau tikrai daug įdomių temų (ačiū STRUCTUM komandai už puikų darbą), tačiau labiausiai mano dėmesį patraukė straipsnis, kuriame keli Lietuvos architektai dalijasi savo nuomone apie naudojamas statinio informacinio modeliavimo (trumpiau tariant, BIM) programas.

Straipsnyje „Popierinis ar virtualus modelis. Kur link krypsta svarstyklės?“ pasisakė architektai Gintaras Čaikauskas, Vytenis Raugala, Algirdas Umbrasas ir kiti. Buvo išties įdomu skaityti patyrusių architektų asmeninę patirtį naudojant BIM technologijas, be to, straipsnyje galima rasti naudingų patarimų, kaip kuo geriau pateikti 3D modelius įvairiems projektų pristatymams.

Tačiau straipsnyje yra ir kontroversiškų pasisakymų, kuriuos noriu trumpai paminėti. Vieno iš pašnekovų nuomone, „BIM saulė jau leidžiasi“. Skambiai pasakyta. Bet ar teisingai?

Tie, kas nors kiek domisi statybos pramonei skirtų technologijų raida, žino, kad visas civilizuotas pasaulis (na gerai, neskaičiuokime mažiau pažengusių besivystančių šalių, kurioms viskas dar priešaky) eina BIM darbo principų ir BIM technologijų taikymo kryptimi. Vis daugiau valstybių BIM technologijų taikymą įtvirtina kaip privalomą (naujausia iš tokių šalių – Jungtinė Karalystė, kurioje BIM projektai konkursuose ir vykdant didesnės vertės objektus bus privalomi nuo 2016 m. pradžios). Tokie sprendimai priimami ne šiaip sau, o tik labai gerai įvertinus, kokią ekonominę naudą BIM technologijų taikymas atneš statybos pramonei.

Lietuvoje BIM technologijas vis dar taiko tik pavienės iniciatyviausių projektuotojų komandos, tad galima sakyti, kad mūsų krašte BIM „saulė“ dar nepasiekusi nė pusiaukelės į zenitą, tad apie leidimąsi negali būti kalbos. Žinoma, negaliu tvirtinti, kad BIM gyvuos amžinai. Technologijos nuolat tobulinamos, tad gali būti, kad taip, kaip CAD programų funkcionalumas nublanko prieš BIM technologijas, ateityje gali nutikti ir su parametrinio dizaino galimybėmis, jei tik statybų pramonei bus pasiūlyta geresnių įrankių. Bet kol kas BIM labai tvirtai laiko pozicijas kaip pažangiausias projektų ruošimo ir valdymo būdas.

Kita straipsnyje nuskambėjusi mintis dar įdomesnė. Jos esmė tokia: „Kiek klientų pasiryžtų sumokėti daugiau už papildomą projektavimą statinio informacinio modeliavimo programomis?“ Čia pat pateikiamas ir atsakymas – „absoliuti dauguma pasirinks pigesnį variantą“. Elementaru, Vatsonai. Negi tuo reikėtų stebėtis? Argi dėl to, kad projektas bus sukurtas BIM technologijomis, klientas automatiškai turi mokėti daugiau?

Tikiu, kad daugeliui klientų visiškai nesvarbu, kokiomis priemonėmis kuriami projektai – užsakovui svarbu galutinis rezultatas. Na, dar projekto atlikimo terminai ir įgyvendinimo biudžetas (būtų gerai, kad jis „neišliptų“ iš suplanuotų rėmų, o jei pavyks sutaupyti, išvis idealu). Be to, dažnai pageidautinos ir trimatės projekto vizualizacijos, nes jos padeda užsakovui teisingai suvokti architekto idėjas. Žodžiu, viso to klientui reikia. O kokiom priemonėm bus sukurtas projektas, eiliniam užsakovui tikrai nerūpi. Galima projektuoti kad ir pieštuku, jei tik sugebėsite įgyvendinti visus užsakovo lūkesčius ir išlikti konkurencingais.

BIM programinė įranga, kaip ir bet kokia kita projektuotojo naudojama darbo priemonė, tėra įrankis projektui atlikti ir optimaliam, o dar geriau – maksimaliai geram – rezultatui pasiekti. Tad jei tas įrankis padeda siekti užsibrėžtų tikslų, be to, leidžia dirbti greičiau ir patogiau, turbūt jį verta naudoti, net jei klientas nenori mokėti papildomų pinigų už jo naudojimą, ar ne?

Share Button

Leave a Reply