Tradicinės projektavimo eigos palyginimas su projektavimu IPD metodu

Naujų projektų, atliktų IPD metodu, sąrašas pasipildo kasdien: statybų projektuotojai, statybininkai ir užsakovai vis labiau linksta prie IPD. Profesionalų organizacijos (pvz. Amerikos architektų asociacija, visuotinė Amerikos rangovų asociacija) yra sukūrę rekomenduojamąsias normas, pagal kurias jų nariai mato, kas skatina projektų sėkmingumą ir kaip apeiti numatomus sunkumus bei kliūtis.

Traditional workflow vs IPD

Trumpai peržvelkime, kaip IPD veikia statybos pramonėje.

Gamybos pramonėje jau ilgą laikąvyravo bendra inžinerinė tvarka, kai praktika rėmėsi skaitmeniniu produkto prototipu ir tokiu būdu įtakojo produkto rezultatus. Tokiose kompanijose kaip „Boeing“ ir „Toyota“ produktus kuriančios įvairių sričių specialistų komandos bendradarbiaudavo nuo pradžios ir visose produkto stadijose. Jos siekė, kad būtų užtikrinta išleidžiamo produkto projekto kokybė, dizainas ir visos charakteristikos, kurių reikia produktui patekti į rinką. Jų produkto vystymo procesai priklauso nuo skaitmeninių modelių, kurie naudojami produkto dizainui, gamybai, palaikymui ir kt.

IPD sistema, kurią palaikyti padeda BIM technologijos, paremta panašiu principu: projektuotojų komandos tarpdisciplininiu bendradarbiavimu, kuris prasideda nuo pastato projekto kūrimo, tęsiasi statybose ir eksploatavimo metu. Visa tai atliekama optimizuojant užsakovų poreikius, kaip bendradarbiavimo platforma remiantis modeliavimo technologija.

Pagal Amerikos architektų institutą (AIA), IPD charakterizuoja tokios savybės:

  • Procesai vyksta glaudžiai bendradarbiaujant ir apima pastato dizaino, statybos ir projekto pridavimo etapus.
  • Individualios patirties ir kompetencijos įtaka nuo pat ankstyviausių projekto stadijų.
  • Atviras dalijimasis informacija tarp visų dalyvių.
  • Komandos sėkmė susieta su projekto sėkme, dalijamasi rizika ir atlygiu.
  • Sprendimai paremti vertės kūrimu.
  • Pilnas technologinių galimybių ir jų techninio palaikymo išnaudojimas.

Panašiai kaip aplinkai draugiškas (tvarus) projektavimas (sustainable design) arba skaitmeninė gamyba, kurie yra naujų technologijų ir verslo proceso naujovių susijungimo pasekmė, taip ir IPD atsirado dėl didelio poreikio prognozuoti statybos pramonę ir gauti tikslesnius bei patikimesnius statybų rezultatus lyginant su tradicine projektavimo eiga, kai pradžioj sukuriamas architektūrinis projektas, vėliau projektuojamos konstrukcijos bei inžineriniai tinklai ir pagal juos koreguojamas projektas, o statybos eiga ir tiekimo darbai planuojami dar vėliau.

Dar 2007-ųjų metų žurnale „Environmental Scan“ AIA rašė, jog alternatyvių projektavimo veiklos modelių atsiradimą sąlygojo tai, kad architektai vis labiau siekė bendradarbiauti su statybininkais, rangovais ir gamybininkais. BIM taikymas nulemia viso projekto kryptį, nes šis metodas sąlygoja labai tamprų bendradarbiavimą, kurio būtent ir reikalauja IPD.

Nors iki šiol dar gana plačiai naudojami tradiciniai projektavimo / kainos formavimo / tiekimo metodai, juos vis dažniau keičia BIM sistemos taikymas. Tai skatina užsakovai, kurie projektavimo ir statybos pramonėje nuolat ieško kainos sumažinimo bei greitesnio gamybinių procesų įvykdymo galimybių, kurias suteikia tik projektavimas BIM technologijomis ir darbas komandoje laikantis IPD principų.

Share Button

Leave a Reply