Informuojame, kad BNS naujienų agentūra vakar, rugpjūčio 26 d., išplatino pranešimą, kuriame akcentuojama, kad būtent įmonių vadovai turi pasirūpinti programinės įrangos legalumu įmonės kompiuteriuose. Pasak „BSA | The Software Alliance” (BSA) atstovų Lietuvoje, nelicencijuotos PĮ naudojimas gali užtraukti įmonėms milijoninio dydžio baudas ir įrangos konfiskavimą arba gali baigtis net įmonės likvidavimu. Advokatės Rūtos Andriulevičiūtės teigimu, LR Baudžiamojo kodekso 192 straipsnyje numatyta, kad už itin šiurkščius intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, įskaitant laisvės atėmimą iki 3 metų arba baudą įmonei iki 6,5 milijonų litų.
Legalumo klausimas ypač svarbus įmonėms, kurių veikloje naudojama didelio funkcionalumo, tad atitinkamai ir daugiau kainuojanti CAD ar BIM programinė įranga. Projektavimo, statybos, geodezijos ar dizaino įmonių veiklai užtikrinti dažniausiai naudojama brangesnė programinė įranga, kainuojanti nuo kelių šimtų iki keliasdešimt tūkstančių litų už vieną licenciją, tad menkiausias licencijavimo taisyklių pažeidimas gali labai skaudžiai atsiliepti įmonės veiklai (kaip to išvengti, žr. žemiau).
Jei įmonėse aptinkama nelicencijuotos programinės įrangos už daugiau nei 13.000 (trylika tūkstančių) litų, t.y. kai neteisėtų PĮ kopijų bendra vertė viršija 100 MGL dydžio sumą, juridinio asmens vadovas baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki 2 metų, o jei neteisėtai laikomų PĮ licencijų suma viršija 32.500 Lt (250 MGL), įmonės vadovas baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki 3 metų.
Lietuvos teismų praktikoje dažnai pasitaikantys įmonės vadovo argumentai, kad nelegalios programos į vadovaujamos kompanijos kompiuterius buvo įdiegtos be jo žinios, atremiami teiginiu, kad pagal vadovo pareiginius nuostatus į jo funkcijas įeina naujų bei esamų kompiuterinių technologijų diegimas bei kontrolė, taigi, ir šių veiksmų teisėtumo užtikrinimas. Tad įmonių vadovams nelieka nieko kito, kaip siekti užtikrinti, kad visa įmonių veikloje naudojama PĮ atitinka gamintojų nustatytas licencijavimo taisykles. Tuo tikslu Lietuvos didžiosios bendrovės vis dažniau atlieka programinės įrangos (PĮ) auditą (beje, periodiškai tai verta daryti ne tik didelėms, bet ir vidutinio dydžio ar net mažoms įmonėms). Vienos iš tokių įmonių – AB „Hanner” – patirtis atskleidžiama vakar dienos pranešime spaudai (išsamiau galite sužinoti portale StatybuNaujienos.lt). O mes savo ruožtu pateikiame daugiau informacijos apie tai, ką PRIVALO žinoti įmonės vadovas, kad išvengtų nesusipratimų ir galėtų užtikrinti, jog visa jo įmonėje naudojama PĮ atitinka licencijavimo taisykles.
Pagrindinis dokumentas, patvirtinantis programinės įrangos legalumą ir suteikiantis teisę ją įdiegti į kompiuterio kietąjį diską bei ja naudotis, yra autoriaus ar jo įgalioto asmens (atstovo) leidimas, t.y. licencija (licencinė sutartis). Licencija gali būti platinama kaip sutartis (popieriaus lape), elektroniniu būdu arba ji tiesiog pritvirtinama prie kompiuterio kaip lipdukas. Įdiegiant teisėtą programą, kiekvienam vartotojui būtina įvesti licencijoje nurodytą unikalų vartotojo identifikacinį numerį.
Neteisėtas kompiuterių programų naudojimas pasireiškia dvejopai:
1) kompiuterių programos įdiegiamos ir naudojamos be licencijos;
2) kompiuterių programos įdiegiamos į daugiau kompiuterių, nei leidžiama licencijoje (pavyzdžiui, kompiuterių tinkle).
Dažniausiai įmones tikrina FNTT, Muitinės departamento ar LR kriminalinės policijos atstovai. Atvykę pareigūnai jūsų biure gali suskaičiuoti, kiek kompiuterių turite, po to skaičiuoti, kiek ir kokių programų yra kompiuteriuose ir patikrinti, ar atitinka programų kiekis ilgalaikio nematerialaus turto saraše ir natūroje. Nenustebkit, kad gali tekti ieškoti kelerių metų senumo sąskaitų, siekiant įrodyti programinės įrangos legalumą.
Jei patikrinimo metu nepateikiami įdiegtų kompiuterių programų licencijų įsigijimo dokumentai, pareigūnai turi teisę paimti įmonėje esančius kompiuterius, kad užtikrintų įrodymus arba galėtų toliau identifikuoti programas. Tokiu atveju neteisėto vartotojo teisės yra apribojamos siekiant apginti teisėtus programinės įrangos gamintojų interesus.
Už neteisėtą kompiuterinių programų naudojimą taikoma administracinė, baudžiamoji ir civilinė atsakomybė, priklausomai nuo autoriams padarytos žalos dydžio. Dažniausia administracinė ar baudžiamoji byla keliama įmonės vadovui ar savininkui, o civilinis ieškinys reiškiamas įmonei. Pagal civilinę atsakomybę programų autoriui iš prasižengusio juridinio asmens priteisiamas nustatytas nuostolių atlyginimas, kurios dydis apskaičiuojamas nuo atitinkamo kūrinio teisėto pardavimo kainos, didinant ją iki 200 %, o esant pažeidėjo tyčiai – iki 300 %.
Kokia byla – administracinė ar baudžiamoji – bus keliama prasižengusios įmonės vadovui, priklauso nuo neteisėtų kompiuterių programų vertės. Baudžiamoji byla keliama, jei programų teisėto pardavimo kaina viršija jau minėtus 13.000 Lt (100 MGL). Vadinasi, net vienos funkciškai galingesnės projektavimo programos nelegalus įdiegimas jau užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Todėl įmonių vadovus raginame nepagailėti investicijų legalioms kompiuterizuotoms darbo vietoms įsigyti bei nepriklausomam kompiuterių auditui atlikti.
Kompiuterinės įrangos auditu vadinama programinės ar techninės įrangos kontrolė, kurios metu yra tikrinama, kokia programinė įranga naudojama įmonėje, sutikrinamos kompiuterinės įrangos licencijos, žiūrima, ar turima įranga veikia pagal atitinkamus standartus. Įprastai įmonėse šią veiklą atlieka įmonės kompiuterinių sistemų administratorius, tačiau jo atliekamos kontrolės vadinti auditu negalima, nes yra pažeidžiami pagrindiniai audito principai – objektyvumas ir nepriklausomumas. Tad dėl kompiuterinės įrangos audito patariama kreiptis į įmones, kurios specializuojasi tokioje veikloje ir gali nešališkai patikrinti visą kompiuterinę įrangą.
