Ankstesniuose straipsniuose aptarti IPD arba integruotos projekto komandos aspektai leidžia tiksliai apibrėžti techninius reikalavimus projektui, kurį IPD komanda ketina įgyvendinti. Darbo efektyvumas tiesiogiai priklauso ne tik nuo tinkamo projektavimo procesų laikymosi, bet ir nuo projektavimo proceso techninio išpildymo. Abipusė nauda bus pasiekiama tik tuomet, kai informacija visoms projekto šalims pasiekiama per trumpiausią laiko tarpą, geriausia – iškart, kai yra poreikis. Tai įmanoma tik tuomet, jei dirbama naudojant integruotas, t.y. apjungtas į visumą, technines sistemas.

Pilna sistemų integracija yra nelengva užduotis. Šis darbas labai specifinis, kadangi tenka apjungti daugybę skirtingų sričių, pradedant programavimu, baigiant statybos projektų valdymu ir net valstybinėmis institucijomis. Visų veiklų apjungimas į visumą reikalingas tam, kad visi proceso dalyviai galėtų naudoti informaciją visame projektavimo ir statinio gyvavimo cikle, t.y. tiek statybos leidimui gauti, tiek pastato griovimo darbuose. Darbiniai failai tampa dokumentu, todėl atsiranda atsakomybės klausimai, klaidų kontrolės poreikis. Tokiu atveju projektavimas tampa neįprastu procesu, kurį įgyvendinant būtina pamiršti senąją projektavimo mokyklą.

Darbo principas, pagal kurį dirba visos IPD komandos šalys, yra centralizuotas projektavimas ir projekto duomenų valdymas. Tai leidžia visiems projekto dalyviams prieiti prie informacijos be jokių trikdžių. Vienintelis klausimas – kaip teisingai išspręsti, kad būtų techniškai užtikrintas visų projekto dalyvių sklandus priėjimas prie projekto duomenų.

Galimi sprendimai

Šis klausimas sprendžiamas bet kurio projekto pradžioje. Nors pasiruošimas ir standartizavimas įprastai reikalauja laiko ir išteklių sąnaudų, tačiau vėlesniuose projekto vykdymo etapuose sutaupo galybę laiko. Be to, sukurta struktūra bus naudojama kituose projektuose kaip ruošinys, todėl ši investicija yra vienkartinė – keletas modifikacijų, ir jūs jau turite šabloną naujam projektui.

Dažnai projekto šalys naudoja skirtingas programines įrangas. Jų techninis apjungimas iki šiol buvo sunkiai išsprendžiama problema. Pavyzdžiui, informacijos perkėlimas iš AutoCAD į sąmatų skaičiavimo, po to į projektų planavimo programinę įrangą iki šiol daromas rankiniu būdu. Taip yra dėl to, kad bylų formatai nepritaikyti duomenimis dalintis centralizuotai.

Evoliucionuojant statybos procesui bei informacinėms technologijoms, atsirado centralizuotos projektavimo platformos, kurių duomenų bazėse kiekvienas objektas turi ryšius su kitais objektais. Objektu gali būti apibrėžta geometrija, pavyzdžiui, objektu gali būti stačiakampė prizmė, kuri turi savo savybes: aukštį plotį, storį, medžiagą, tūrį, pavadinimą ir kitas savybes. Bene svarbiausia duomenų bazės teikiama nauda – ryšiai su kitais objektais, tokiais kaip ištekliai, priklausomybės ir kt. T.y., naudojant tokią centralizuotą platformą atsiranda įvairios informacijos panaudojimo galimybės. Informaciją galima ištraukti labai paprastai: tiesiog išfiltruojame, kiek yra prizmių, jų tipus, bendrą tūrį, joms priskirtos armatūros kiekius ir kt. Pagal poreikį, informaciją galima ištraukti kiekvienam elementui atskirai arba bendrą visiems projekte esantiems elementams.

Prie tokios duomenų bazės yra galimybė prijungti kitas centralizuotas duomenų bazes, kurios leidžia interpretuoti esamus duomenis arba pridėti papildomų. Tai užtikrina vientisą ryšį tarp duomenų ir leidžia kontroliuoti projekto informaciją realiu laiku. Vadinasi, jei viena objekto savybė pakeičiama, kitos priklausomybės taip pat pasikeičia atitinkamai.

Lieka neaptarti klausimai – leistinas techninių sprendimų automatizavimo lygis bei projektų pakeitimų valdymas pagal kompetencijas. Šiuos klausimus aprašysiu kitame šios tematikos straipsnyje.