Vis dažniau ir dažniau girdime minint terminus BIM, 3D projektavimas ir pan. Įmonių vadovai domisi ir planuoja, kaip patobulinti savo veiklą, siunčia darbuotojus į seminarus ir renka informaciją apie tai, kaip rinkoje išlikti konkurencingais, ką ir kada pasirinkti, kiek kainuoja BIM technologijos ir kokią naudą duoda BIM darbo principų taikymas.
Ieškant informacijos apie konstruktoriams skirtus BIM įrankius, pradžioje galima susimaišyti tarp visų BIM programų pavadinimų, ypač kai dalį informacijos gauname iš kolegų, dalį perskaitome internete, dar kitą dalį matome reklaminėse produktų prezentacijose. Kadangi aš daug metų dirbu konstrukcijų projektuotoju ir turiu nemažai patirties, šiame straipsnyje trumpai apžvelgsiu konstruktoriams skirtas BIM technologijas, kad jiems būtų lengviau rinktis tinkamiausią programinę įrangą.
Tiriausiai jau žinote, kad BIM santrupa reiškia ne programą ar failo plėtinį, o terminą Building Information Modeling. Šis terminas apibūdina pastato kompiuterinį modeliavimą,kuris gali būti kuriamas su įvairiomis BIM tipo programomis. Pradžioje tų programų sąrašas atrodo ilgas, tačiau kai suprantame savo bei savo klientų, partnerių poreikius ir programų galimybes, tinkamų produktų sąrašas gerokai sutrumpėja. Tačiau vistiek nėra lengva apsispręsti, kurios BIM programos labiausiai tinka.
Yra keletas aspektų, kuriais vadovaujantis projektuotojai renkasi programas:
- Ar programa išpildys mūsų poreikius, ar sugebėsime atlikti savo projektus iki galo?
- Kokią naudą mums duos šios programos naudojimas?
- Kokia programinės įrangos kaina?
- Kiek užtruks ją įsisavinti?
- Ar yra atstovai Lietuvoje, kurie galėtų suteikti pagalbą, konsultuoti ir pan.?
Atsižvelgdamas į savo ilgametę patirtį galiu pasakyti, kad jei ieškoma kokybiškos programos, su kuria galima įgyvendinti projektus nuo pradžios iki galo, realiai konstruktoriams skirtų projektavimo produktų nėra daug. Lietuvoje tarp konstruktorių, dirbančių su 3D programomis, labiausiai paplitusios ir vertos dėmesio – Advance Steel/Concrete, Revit Structure, Tekla, AutoCAD Structural Detailing (ASD).
Žinoma, rinkoje yra ir daugiau įvairių kompanijų kuriamų produktų, pvz. Allplan, Prostructure ir kt. Tačiau daugelis šių programų yra orientuotos tik į tam tikras tikslines rinkas: „Allplan“ skirta gelžbetonio konstrukcijoms projektuoti, ASD leidžia kurti metalo konstrukcijas, o „Prostructure“ pritaikyta vien JAV rinkai. Aišku, kad tokie viena kryptimi orientuoti produktai nepadės atlikti įvairių projektų, nes Lietuvoje konstruktoriai dažniausiai dirba su skirtingo medžiagiškumo konstrukcijomis, t.y. projektuoja metalines, gelžbetonines monolitines, surenkamas ir medines konstrukcijas. Todėl daugumai konstruktorių reikalinga universalesnė daug galimybių suteikianti programa, kuri atitinka jų poreikius projektuojant įvairias konstrukcijas.
Kaip ir žadėjau, toliau trumpai apžvelgsiu Lietuvos konstruktorių dažniausiai naudojamas 3D modeliavimo technologijas:
Advance Steel/Concrete – tai „Graitec“ įmonės programinė įranga, kurią neseniai nupirko kompanija „Autodesk“. Dažniausiai išgirsite minimą Steel programą, kadangi ji turi daug funkcijų, skirtų automatizuotai kurti mazgus ir generuoti brėžinius. Tai stabiliai veikianti programa, tačiau gelžbetonio konstrukcijoms kurti skirtas modulis yra silpnokas. Produktas pasiteisina, tik jei kuriamos vien metalinės konstrukcijos. Kitas niuansas – kadangi dirba „AutoCAD“ aplinkoje, konstruktoriui reikia turėti ir „AutoCAD“ programinę įrangą. Tačiau ši programa metalinių konstrukcijų elementus leidžia eksportuoti tiesiai į CNC stakles gamybai.
AutoCAD Structural Detailing (ASD) – kitas „AutoCAD“ aplinkoje veikiantis produktas, skirtas tik metalinėms konstrukcijoms modeliuoti. Šiek tiek mažesnė mazgų biblioteka negu „Advance Steel“, be to, sunkiau veikia su didesniais projektais. Paskutinius du metus ši programa nelabai vystoma, tačiau veikia stabiliai ir ne taip apkrauna kompiuterio resursus kaip ankstesnės versijos. Pliusas, kad naudojant „Robot Structural Analysis“ programą, modelį iš skaičiavimo programos galima eksportuoti į ASD su visais suprojektuotais mazgais, o tai žymiai palengvina ir pagreitina darbus. Kaip minėjau, tinka dirbantiems su metalinėmis konstrukcijomis, tačiau rekomenduočiau vykdantiems ne pačius didžiausius projektus.
Tekla – stiprus Suomijoje sukurtas produktas, skirtas konstruktoriams. Su šia programa galima modeliuoti įvairias konstrukcijas – metalines, g/b monolitines ir surenkamas – nuo techninio projekto (TP) iki gamyklinių brėžinių lygio. Nemažai automatizuotų funkcijų, turi didelę standartinių jungčių ir elementų biblioteką. Galima dirbti komandoje dirbant keliems žmonėms su tuo pačiu modeliu. Kadangi programa jau gana gerai žinoma ir tarptautiniu mastu, ji turi sąsajų su įvairiomis skaičiavimų programomis, leidžia eksportuoti į IFC standartą mainams su kitomis BIM programomis. Pagrindinis trūkumas Lietuvos įmonėms, o ypač mažai konstruktorių komandai – produkto kaina. Licencijų sistema leidžia pasirinkti tarp metalo ir g/b konstrukcijų projektavimo modulių, tačiau kaina vistiek lieka daug didesnė nei dauguma įmonių gali sau leisti. Todėl Lietuvoje naudojama daugiausiai tose gamybos ar projektavimo įmonėse, kurios dirba užsienio rinkose.
Revit Structure – galingas produktas, kuriamas ir vystomas kompanijos „Autodesk“. Ši BIM programinė įranga pripažinta ir naudojama tūkstančių vartotojų visame pasaulyje. Programa puikiai pritaikyta techniniam projektui ruošti, darbui komandoje su kitais inžinieriais. Naudojant kitas giminingas programas „Revit Architecture“ ir „Revit MEP“ visų projekto dalių inžinieriai gali dirbti ant vieno pastato modelio. Darbas komandoje vienu metu yra efektyviausias projekto valdymo ir klaidų išvengimo atžvilgiu, tačiau šios galimybės neturi jokia kita rinkoje esantis programinė įranga, tik „Revit“.
Programoje „Revit Structure“ yra visų standartinių profilių bibliotekos ir galimybės nesunkiai sukurti unikalios formos elementus. Ši BIM programinė įranga eksportuoja projektą į IFC standartą, be to, turi sąsajas su konstrukcijų skaičiavimų programa „Robot Structural Analysis“ bei kitomis programomis, kurios turi tam skirtus priedus – pvz. Fem Design, Dlubal, Staad, Scad, Scia Engineer.
Programa labai lengvai įsisavinama, neapriboja nei pastatų formos, nei konstrukcijų medžiagos. Kadangi „Revit Structure“ yra labai populiari, galima rasti daug mokomosios medžiagos, tiek mokamos, tiek nemokamos, platinamos įvairiais kanalais: YouTube, tinklaraščiai, forumai, programos atstovai ir t.t. Programoje plačiau išvystytas g/b konstrukcijų modeliavimas, bet nedaug automatinių funkcijų metalinių konstrukcijų mazgams kurti. Tačiau kadangi yra daug įmonių, kuriančių darbo našumą didinančius priedus, pagal poreikį programą galima patobulinti jums reikalingais įrankiais.
Kadangi „Revit Structure“ žymiai pigesnė už „Tekla“, ši BIM programinė įranga tinka ir mažoms, ir didelėms įmonėms, mažiems ir dideliems projektams atlikti. Mano nuomone, tai geriausia darbo priemonė Lietuvos konstruktoriams, kurios kainos ir teikiamų galimybių santykis yra pats optimaliausias rinkoje.
