Nors šiame tinklaraštyje jau ne kartą buvo aiškinta, kas yra BIM, prieš aptardamas pastato energinę analizę, noriu trumpai pristatyti savąją BIM projekto suvokimo versiją.

BIM projektas yra tarsi skaitmeninės informacijos kaupykla, kurioje tiek fiziniai virsmai, tiek iš praktikos atėjusi informacija yra atvaizduojama daugiau nei trijų dimensijų (>3D) vaizduose. Visa sukaupta informacija leidžia statybos organizatoriui virtualiai pastatyti pastatą, dar nepradėjus darbų statybos aikštelėje. Atsižvelgiant į visas išorines ir vidines aplinkybes atliktas statybos darbų modeliavimas (simuliacija*) leidžia realybėje eliminuoti nenaudingus statybos procesus.

Taip pat projektuotojų laiką ženkliai taupo tai, kad BIM projekto informacija yra atnaujinama kiekviename darbų etape: informacija gali būti lengvai perkeliama į sekančius projektavimo etapus be jokių nuostolių ar darbų dubliavimo. BIM projekto informacija lengvai pasiekiama visoms suinteresuotoms šalims bet kuriuo metu. Baigtame BIM modelyje yra visa reikiama projekto informacija, kuri gali būti naudojama pastatui administruoti ar visam pastato gyvavimo ciklui imituoti.

Vienas svarbiausių BIM (pastato informacinis modeliavimas; angl. Building Information Modeling) proceso veiksnių yra komandinis darbas. Kiekviena komandos dalis turi savų tikslų ir žino, kaip juos pasiekti. Tačiau svarbu nepamiršti, kad jau nuo pat pirmųjų darbo etapų yra naudinga dirbti kartu ir priiminėti sprendimus komandoje, nes kiekviena statinio dalis gali įtakoti objekto energijos poreikius. Todėl nuo pat projekto pradžios architektas, konstruktorius ir ŠVOK inžinierius privalo dirbi kartu, siekiant atrasti bendrą, optimalų, energijos suvartojimo požiūriu efektyviausią sprendimą.

Šiame straipsnių cikle papasakosiu apie kiekvieno BIM etapo svarbą pastato energinės analizės atžvilgiu. BIM projekto etapus suskirsčiau į aštuonias dalis:

• idėjos formavimas,
• schematiškas projektavimas,
• projekto kūrimas,
• statybos leidimo etapas,
• detalus projektavimas,
• statyba,
• paleidimas ir garantinis laikotarpis,
• eksploatavimas ir priežiūra.

BIM įdiegimas tiesiogiai ir netiesiogiai įtakoja ekonominę projekto vertę. Šiuo metodu atliekami projektai yra ne tik ekonomiškesni, tačiau gali būti ir draugiški aplinkai, energiškai efektyvūs ir kt. Pastato informacinis modeliavimas suteikia galimybę dokumentuose užfiksuoti jau pastatyto objekto parametrus – taip galima įvertinti, ar projektas atitinka realybę.

Jei pastato savininkas nori mažaenerginio pastato, energijos suvartojimo analizė yra privaloma, o jai atlikti vienas iš lengviausių ar net lengviausias būdas – BIM modelio kūrimas. Šis procesas leidžia pastato savininkui dar pradinėje projekto fazėje stebėti būsimo pastato energijos suvartojimų rodiklius, jų kitimą atlikus tam tikrus projekto pakeitimus ar bėgant pastato eksploatavimo laikui. BIM projekto komanda gali atlikti sprendimus, kurie įtakos energijos vartojimą. Naudojantis BIM sistema galima atlikti ir pastato renovacijos projektus, siekiant atitikti valstybinius pastatų energinio efektyvumo reikalavimus.

BIM nauda matoma visuose projekto kūrimo etapuose. Naudojant šį metodą taupome laiką, pinigus, mažiname energijos suvartojimą bei saugome gamtą.

Ties šia vieta įvadą į BIM projektų energinę analizę ir užbaigsiu. Kitame šios serijos straipsnyje konkrečiau (su pavyzdžiais) aptarsiu projekto idėjos ir schematinio projektavimo darbų įtaką pastato energiniam efektyvumui.

* Statybos simuliacija – procesas, kai viso statybos proceso eiga kompiuteriu simuliuojama taip detaliai, kad ji yra neatskiriama nuo „tikros“ realybės.

Susiję straipsniai:

Energinė analizė skirtinguose BIM projekto etapuose. II dalis – Idėjos formavimas
Energinė analizė skirtinguose BIM projekto etapuose. III dalis – Projekto kūrimas ir statybos leidimo gavimas