Šiais metais toliau tęsiame straipsnių apie energinę analizę seriją (ankstesni straipsniai: I dalis – Įvadas ir II dalis – Idėjos formavimas). Šiandien konkrečiau aptarsiu energinės analizės įtaką kuriant projektą.

Šiame projektavimo etape ŠVOK inžinierius nustato vidaus sistemų (šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo) poreikius ir jų parametrus, atitinkančius komfortiškas sąlygas. Pastato mikroklimato simuliacija yra atliekama visoms objekto patalpoms. Dažniausiai taikomi šie parametrai: oro temperatūra, temperatūrų skirtumas, santykinė oro drėgmė ir oro judėjimo greitis.

Energinės analizės tikslas yra imituoti tiek pastato vidaus parametrų palaikymą, atitinkantį komfortiškus mikroklimato parametrus, tiek viso pastato energijos suvartojimą. Mikroklimato parametrai privalo būti apskaičiuoti atskirai kiekvienai patalpai, erdvei ar tūriui, priklausomai nuo jos paskirties, orientacijos pasaulio šalių atžvilgiu, žmonių skaičiaus ar kitų įtakojančių veiksnių.

Šioje projektavimo stadijoje naudojamas architektūrinis ar pastato elementų modelis, kuris turi būti išsamesnis nei idėjos formavimo etape. Čia yra reikalinga ir konstrukcinės pastato dalies detalizacija, be to, būtina nurodyti durų bei langų rūšis.

Detalus projektavimas

Pastato energijos suvartojimo įvertinimas priklauso nuo BIM projekto detalumo lygio. Pastato informacinis modelis visada privalo atitikti realybę, kadangi tai yra svarbus dokumentas tolimesniuose pastato gyvavimo ciklo etapuose.

Žymų energijos suvartojimo pokytį gali nulemti net pakeistas langų tipas ar jų šešėliavimo ypatybės (vidinės ar išorinės žaliuzės). Architektūrinis ar elementinis modelis gali būti naudojamas kaip pradinių duomenų bazė, kuriai suteiktos naujos vertės ar naujos šešėliuojančios formos. Atlikta pakartotinė energijos simuliacijos analizė pateikia naujų reikšmingų duomenų, kurių informacija yra dokumentuojama. Atsižvelgiant į skirtingų analizių rodiklius galima priimti optimaliausią architektūrinį ar elementų parinkimo sprendimą.

Statybos leidimo etapas

Pastato energijos poreikio tyrimas yra reikalingas statybos leidimui gauti. Šioje vietoje BIM analizė privalo sugeneruoti bent jau šiuos duomenis:

• bendras energijos suvartojimas;
• energinis sertifikatas;
• kambarių temperatūra žiemos ir vasaros metu.

Taip pat galima naudoti BIM pagrindu atliktą energinę analizę, kad parengti šių dalių tyrimus:

• šildymo sistemos galioms nustatyti;
• šildymo sistemai balansuoti;
• vėdinimo sistemai išplanuoti;
• vėdinimo sistemai balansuoti;
• kondicionavimo sistemos atskiroms sekcijoms (šildymo, šaldymo, drėkinimo) nustatyti;
• kita.

Energijos tyrimui atlikti yra privalomas architektūrinis, konstrukcinis bei ŠVOK BIM modelis. Kai kurios energiją modeliuojančios programos gali importuoti plotus ir tūrius, tačiau dėl išsamesnės informacijos privaloma dirbti komandoje, kur kiekvienas sprendimas yra žinomas ir aptartas.

Paskutiniame šios serijos straipsnyje aprašysiu energinės analizės poreikį statybos etape, jos įtaką ir teikiamą naudą garantiniu bei eksploatavimo laikotarpiu.

Susiję straipsniai: 

Energinė analizė skirtinguose BIM projekto etapuose. I dalis – Įvadas
Energinė analizė skirtinguose BIM projekto etapuose. II dalis – Idėjos formavimas