Kad ir kokios paskirties pastatas bebūtų kuriamas – verslo centras ar individualus būstas – architektams, dizaineriams, projektuotojams ir statybininkams tenka įgyvendinti daugybę užsakovo suformuotų užduočių: suprojektuoti būsimą statinį, jį vizualizuoti, suplanuoti biudžetą ir galiausiai – parodyti būsimo interjero sprendinius. Kaip efektyviai įgyvendinti visus šiuos uždavinius ir sukurti ne tik konkretų projektą, bet ir sukaupti visą jam aktualią informaciją viename faile?
BIM modeliavimas – nuo pamatų iki jungiklių
Skaitmeninės statybos konferencijoje „BIMLINK 2019“ pranešimą skaitęs UAB „AGA CAD“ pastatų inžinierius Aleksandras Šeža parodė, ko artimiausiu metu prireiks visiems projektuotojams. Greitėjant projektavimo procesams ir didėjant duomenų srautams, specialistams būtina žinoti, kur operatyviai gauti užtektinai reikalingos informacijos ir kaip ją suvaldyti kuriant pastatą nuo pat pamatų iki elektros jungiklių.
„Technologijos keičia statybų ir projektavimo procesą. Atrodo, dar neseniai pieštuką ir popierių keitė kompiuterinis braižymas, o šiandien vis labiau įsivyrauja informacinis modeliavimas. Tai kur kas patogiau, nes specialistai, o kartu ir užsakovai bei rangovai, modeliavimo sistemoje visą informaciją gali matyti sutelktą vienoje vietoje, lengvai apžiūrėti pastatą įvairiausiais pjūviais, sužinoti kokios medžiagos ir kur yra naudojamos, kiek ir kokių detalių reikia konkrečiam sprendimo įgyvendinimui“, – sako Aleksandras Šeža, AGACAD pastatų inžinierius.
Šiuo metu populiarėja informacinis pastato modeliavimas arba tiesiog BIM (angl. Building Informational Modeling) – tai profesionalų pasitikėjimą jau spėjęs užsitarnauti procesas, kuris kuriantiems pastatus skaitmeninėse platformose – inžinieriams, architektams, dizaineriams ir projektuotojams, leidžia pasiekti precizišką tikslumą ir detalumą.
Dirbant su BIM iš atskirų elementų sukuriamas trimatis informacinis pastato modelis, kuriame sukaupiama visa informacija apie inžinerinius ir konstrukcinius pastato parametrus, erdves, sistemas ir jų elementus, interjero detalių išdėstymą, rekuperacijos ar elektros instaliacijas, statybai naudojamas medžiagas ir tikslų jų kiekį.
Kokias bibliotekas naudoti?
Viena iš BIM ypatybių – modeliavimui skirti elementai ir jų bibliotekos. Jos yra nuolat papildomos, o patys elementai gali turėti visą reikalingą informaciją apie konkrečius produktus: jų geometrinius, medžiaginius ir kitus parametrus bei funkcijas. Matydamas trimačius elementų modelius projektuotojas gali lengviau parinti tinkamus, su kuriamo pastato dizainu suderintus elementus. Tinkamai sukurta BIM biblioteka pranoksta bet kokius tekstinius katalogus, nes yra kur kas funkcionalesnė ir patogesnė naudoti jų atmaina.
„BIM bibliotekos yra kelių rūšių. Jos gali būti privačios – pačių projektuotojų sukauptos failų bylos kompiuteryje, taip pat – debesies, kur visi žmonės gali kelti elementus, atitinkančius reikiamus standartus, arba nuolat papildomos ir prižiūrimos pačių gamintojų bibliotekos“, – pasakoja A. Šeža, konferencijoje „BIMLINK“ pristatęs statybų sektoriaus profesionalams aktualias BIM galimybes.
Turėdamas prieigą prie BIM elementų bibliotekos, pastato modelį kuriantis specialistas gali rinktis reikiamus produktus – pavyzdžiui, elektros instaliacijai kurti. Atvėręs biblioteką, jis gali matyti konkrečius produktų – šviestuvų, skydelių, jungiklių modelius, medžiagas, iš kurių jie pagaminti, matmenis ir visą kitą elemento kūrėjo pateiktą informaciją. Netgi – spalvines gamas, praverčiančias planuojant ir kuriant interjerą.
Gamintojų bibliotekos – vienos patikimiausių
Kadangi produktų kūrėjai yra suinteresuoti, kad jų sprendimai pirmieji patrauktų projektuotojų dėmesį, gamintojų bibliotekos yra vienos dažniausiai peržiūrimų ir atnaujinamų.
Tarp paruoštų BIM bibliotekų yra ir vieno solidžiausių prekių ženklų, protingo namo sistemų ir jungiklių kūrėjų – JUNG produkcijos biblioteka, kurią projektuotojai gali naudoti modeliuojant pastato erdves ar apšvietimą bei kitus konkrečius sumanymus.
„Modeliavimas skaitmeninėse platformose suteikia galimybę gamintojams iškart atskleisti didžiausius savo produktų privalumus ir kokybines jų savybes. Šiuo atveju, mūsų jungiklius galima iškart surasti, pasirinkti norimą rūšį, patikrinti, ar konkretus produktas pateisina visus projektuotojo lūkesčius. Ir, žinoma, esame suinteresuoti visuomet pateikti kuo naujausią, kuo aktualesnę informaciją: kai tik turime naują produktą, visuomet pridedame ją su išsamiais aprašymais į JUNG biblioteką BIM aplinkoje“, – komentuoja jungiklių ir protingų namų sistemų centro „JUNG Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis.
Pasak jo, kuriant BIM projektus laimi ir projektuotojas, ir jo užsakovas / klientas. Pastarajam pateikiamas iki smulkmenų sukurtas namas, kurį galima apžiūrėti skaitmeninėje erdvėje visais pageidaujamais pjūviais – nelieka jokių nepamatuotų lūkesčių nei projekto rezultatui, nei konkrečių produktų gamintojams.
„Be to, ir atskirų produktų klientui nebereikia ieškoti – jau atvykęs pas gamintoją jis tiksliai žino gaminio modelį, funkcijas, kainas. Toks vieningas pastatų projektavimas skatina darbų našumą, o mūsų atveju padeda parodyti ir tuos produktus, kuriuos sunku apžiūrėti parduotuvėse: kadangi kuriame ne tik jungiklius, bet ir protingo namo sistemas, jų veikimą galima pamatyti tik konkrečiame protingame name arba skaitmeninėje projekcijoje “, – sako R. Skurdenis.
Nemokamai parsisiųsti „Autodesk Revit“ ir „ArchiCAD“ konfigūratorius bei patogiai peržiūrėti JUNG elementų biblioteką galima čia: https://www.jung.lt/bim.
