2019 lapkričio 14 d. vyko konferencija „BIMLINK“ – renginys, skirtas projektavimo ir statybų srityje dirbančių įmonių atstovams. Trečią kartą vykusios renginio pagrindinė tema buvo „BIM procesas nuo 3D iki 7D“. Išskirtinai lietuvių kalba skaitytų pranešimų metu patyrę įvairių sričių specialistai dalinosi savo žiniomis apie efektyvų BIM projektų ruošimą ir valdymą, pristatė BIM projektų kokybės vertinimo kriterijus ir pateikė BIM vystymosi gaires.
Į konferenciją susirinkę pastatų projektuotojai, statytojai, naudotojai, valdytojai ir užsakovai turėjo galimybę užduoti klausimus pranešėjams, tačiau kai kada dėl laiko stokos nebuvo spėta į juos atsakyti. Tad pakalbinus pranešėjus dar kartą, šiame straipsnyje pateikiame klausimų – atsakymų suvestinę.
Klausimas temos „BIM reikšmė statybų sektoriui. Aplinkos ministerijos siekiai“ pranešėjui:
Ar BIM-LT projektas iki liepos 1 d. bus išbandytas konkrečiame projekte?
BIM-LT projekto įgyvendinimo terminas yra 2022 sausio 1 d., todėl 2020 liepos 1 dienai turėti projekto rezultatus ir pilnai išbandyti šio projekto priemonių veikimą konkrečiam projekte yra nerealu. Tačiau iki 2020 liepos 1 dienos tikimasi turėti pilnai įgyvendintus šiuos BIM-LT projekto etapus:
– Nacionalinė BIM diegimo Lietuvos statybos sektoriuje strategija;
– BIM naudos vertinimo ir stebėsenos metodikos vieną iš punktų – BIM brandos lygių sandarą;
– iš BIM norminių dokumentų – Bendros duomenų aplinkos (CDE) standartą (LST ISO 19650-1);
– iš BIM teisės aktų priedų – statybos projektų statinio gyvavimo ciklų (SGC) etapus ir jų valdymo specifikaciją (LST ISO 19650-2).Realiai iki tos datos būtų sunku sukurti kažką daugiau brandos ir patikimumo požiūriu.
Klausimas dėl temos „Statybinių medžiagų antrinio panaudojimo praktika ir galimybės“:
Kuo pranešimas apie statybines medžiagas susijęs su BIM?
Žiedinei ekonomikai yra labai svarbi informacija, kaip galima panaudoti esamas medžiagas, nes apie 50 proc. visų žaliavų ir energijos sunaudojama statybose. Jei statinys projektuojamas nemodeliuojant jo gyvavimo ciklo, neskaičiuojant CO2 išmetimų kiekio, susiduriam su neefektyviu išteklių naudojimu. Norint išvengti išteklių krizės ir mažinti klimato kaitą, statybų pramonėje reikia pokyčių. Vienas iš tokių – kuriant, statant, naudojant pastatus ir perdirbant statybos gaminius turi būti pilnai išnaudotas BIM potencialas.
2D brėžiniuose nėra tiek informacijos, kurią galima rinkti ir analizuoti, o statinio BIM modelis yra žiedinei ekonomikai tinkamas informacijos šaltinis. Kiekvienas 3D modelyje panaudotas elementas savyje gali turėti visą informaciją, reikalingą žiedinei ekonomikai, t. y. antriniam panaudojimui. Pranešimas apie statybinių medžiagų panaudojimą parinktas su perspektyva į ateitį, nes turint žinių apie antrinį panaudojimą galima planuoti, kokias medžiagas tikslinga rinktis ir kaip jas naudoti, kad būtų galima labiau taupyti gamtos resursus.
Beje, konferencijos dalyvė Laura, pasidalino dar vienu labai geru pavyzdžiu antrinių medžiagų dalinimuisi statybos sektoriuje : https://www.oogstkaart.nl/. Ačiū, Laura!
Klausimas temos „I – svarbiausia BIM raidė“ pranešėjui:
Kokį klasifikatorių derėtų naudoti Lietuvos projektuose?
Kol Aplinkos ministerija nėra parengusi specialiai Lietuvai adaptuoto klasifikatoriaus, siūloma naudotis tarptautinio klasifikavimo standartu ISO 81346.
Klausimai temos „Vaistas nuo galvos skausmo ir rutinos – Dynamo“ pranešėjui:
Ar galima „Revit“ projekte su „Dynamo“ tvarkingai pernumeruoti patalpas?
Tikrai galima. Internete yra gausu jau padarytų scenarijų (angl. script) šiai užduočiai. Pavyzdį, kaip tai atlikti, galima pažiūrėti čia: https://parametricmonkey.com/2015/05/02/renumbering-rooms/.
Kai yra tiek daug papildinių (plug-in) „Revit“ programai, ar tikrai verta skirti laiko „Dynamo“ script kūrimui?
Viskas priklauso nuo jūsų specifinės situacijos. „Revit“ priedai veiksmus atlieka tikrai greičiau ir efektyviau. Bet galbūt jums trūksta kažkokio funkcionalumo, kurio dar nėra ar nerandat būtent to, ko reikia. Tuomet geriausia būtų naudoti „Dynamo“ kartu su „Revit“ priedais: jūs dalį darbų padarot su papildiniu, o tam, ko trūksta, pasidarot nedidelį scenarijų (script‘ą) ir įdedat šalia. Tik tuomet, kai script‘as yra neišdidėjęs, jis veikia greitai, nereikia ilgai laukti kol užsikraus. Tad efektyviausia dirbti naudojant „Dynamo“ ir „Revit“ papildinių kombinaciją.
Ar galima į „Dynamo“ perkelti skaičiavimo rezultatus?
Priklauso nuo naudojamos programos. Žinau, kad ir jau yra sukurti blokeliai (node‘ai), kurie leidžia iš „Robot Structural“ ištraukti jau atliktus skaičiavimus ir įkelti juos į geometriją, t. y. jūs ištrauksit įrąžas, įtempimus ir pan. ir jums tai pateiks „Dynamo“, o jau jūsų pasirinkimas, kur tuos duomenis norėsite eksportuoti: į tekstinį ar į „Excel“ failą.
Kuo „Dynamo“ naudingas sudarant patalpų apdailos žiniaraščius?
Jūs galite filtruoti kiekvieną elementą. Tarkim, jums reikia paimti vieno elemento pavadinimą, kito elemento tik ilgį, trečio elemento tik tipą ar kt. Elementus galima sugrupuoti pagal tipus, šeimas, ilgius ar kiekį. Po to galima pasirinkti būtent tą informaciją, kurią norit išsitraukti iš kiekvieno elemento, ir tai sudėlioti į jums tinkamą formatą – lentelę ar šabloną, – visa tai išsitraukti, sugrupuoti ir įrašyti į failą.
Ar „Dynamo“ veikia su „Autodesk Naviswork“ elementų bei kiekių skaičiavimui?
„Navisworks“ programoje „Dynamo“ įskiepio kol kas nėra. Galima naudoti atskirą programą „Dynamo Studio“, kuri nėra pririšta prie konkrečios programinės įrangos. Tai reiškia, kad jei iš „Navisworks“ eksportuojate IFC failą, yra galimybė tuos duomenis įkelti į „Dynamo Studio“, turėti ten visą geometriją ir tada bus galima nuskaityti visus duomenis, kurie ten buvo įrašyti.
O į „Dynamo“ įsirašius „DynaWorks“ paketą (angl. package), darbui su „Navisworks“ atsiveria daugiau galimybių.
„Dynamo“ vs „Python“ Revit’e. Kas lankstesnis?
Jų galimybės panašios, tiesiog naudojant „Phyton“ reikėtų išmokti ir pačios „Phyton“ kalbos, o tai yra grynas programavimas. Beje, jei jums neužtenka funkcionalumo, kuris yra užkoduotas „Dynamo“, jame yra tokie „Phyton“ blokeliai (node), kur jūs galite įrašyti „Phyton“ kodą ir papildyti savo scenarijų (script‘ą), kad jis turėtų didesnį funkcionalumą.
Taigi „Dynamo“ ir „Phyton“ funkcionalumas labai panašus, tiesiog, nežinančiam kas yra programavimas ir kaip tai daryti, „Dynamo“ yra daug lengviau ir greičiau išmokstama. „Dynamo“ reikalauja daug mažiau laiko investicijų, kad galėtumėt greičiau pasiekti savo rezultatą.
Kiek laiko gali užtrukti įvaldyti „Dynamo“?
Pasėdėjus savaitę jau galite suprasti „Dynamo“ funkcionalumą. Internete yra tikrai daug pavyzdžių, kaip tai daryti. O vėliau viskas priklauso nuo jūsų specifikos. Pavyzdžiui, pranešimo apie „Dynamo“ metu rodytą įvairių gelžbetoninių sienų armavimo script‘ą sukurti „Dynamo“ naujokui užtruktų gal pora mėnesių, nes jis yra labai platus ir bando atkartoti „Revit“ priedo funkcionalumą, kas nėra „Dynamo“ stiprioji pusė.
„Dynamo“ yra labiau tinkamas konkrečioms problemoms spręsti. Pavyzdžiui, jei pas gelžbetonio gaminių gamintoją yra kuriamos tik tam tikro tipo sienos, ir dažniausiai tik vienu būdu dėliojama armatūra, tai tokį scenarijų „Dynamo“ naujokas gali sukurti per kokias 3-4 savaites, jei tai daroma kaip papildomas darbas. Jei skiriamas visas darbo laikas, tai tokio tipo scenarijų sukurti galima ir greičiau.
„Visual programming“ naudojamas ne tik „Dynamo“, bet ir programose ANSYS, „RhinoCeros“. Jei tu išmoksti vieną iš jų, ar logika yra panaši ir kitose, ir tu gali lengvai naudotis kitomis programomis?
Vizualinio programavimo programų logika yra labai panaši, bet reikėtų lyginti „RhinoCeros“ su „Dynamo Studio“, t. y. atskira programine įranga, o ne su „Dynamo“ – „Revit“ įskiepiu. „Dynamo Studio“ yra atskiras produktas, skirtas geometrijai ar duomenims gauti.
„Visual programming“ pagrindo programų funkcionalumas ir jų dėliojimas labai panašus – ir „Dynamo Studio“, ir „RhinoCeros“ turi pavienius blokelius, ir jums tereikia sudėlioti loginę seką. Kiekvienas blokelis dažniausiai turi įvestį / išvestį (input/output), kur parašyta ko jums laukti. Pavyzdžiui, linijai reikės taškų ar vektorių – tai bus surašyta ir jūs paieškoje suvesite.
„Dynamo“ kaip įskiepis „Revit“ ar „Civil 3D“ – ten yra papildomas funkcionalumas būtent tai programai, t.y. darbui su duomenimis iš konkrečios programos. Įskiepis išplečia programinės įrangos galimybes, nes su juo galima daug daugiau duomenų iš tos programos ištraukti ir į ją įkelti.
Klausimai temos „BIM elementų bibliotekos“ pranešėjui:
Kiek laiko užtrunkama kuriant biblioteką?
Privačios bibliotekos kūrimas niekuomet nesibaigia, elementų kaupimas vyksta darant projektus ir matant, kad kažko trūksta. Parsisiuntus – kitam kartui jau turėsite elementą savo kompiuteryje. Bibliotekos gamintojui kūrimas irgi priklauso nuo elementų skaičiaus. Vieno elemento kūrimas gali užtrūkti nuo kelių minučių iki keliolikos valandų ar net dienų, priklausomai nuo reikalaujamo elemento detalumo ir funkcionalumo.
Kuo geriau turėti gamintojo papildinį nei jų biblioteką kompiuteryje?
Atvejis nelygus atvejui, bet: gamintojo papildinys padeda lengviau įkrauti elementą į projektą – nereikia ieškoti tarp aplankų, papildomai per papildinį dažniausiai bus galimybė pasirinkti būtent tokį elementą, kokio reikėtu specifinėje vietoje. Ir gamintojo papildinis garantuoja, kad jus visuomet turėsite aktualiausius elementus, jie bus atnaujinti atsiradus pakeitimams ir biblioteka bus papildyta naujais gaminiais.
Klausimai temos „Perdegimas darbe. Kaip jo išvengti?“ pranešėjui:
Ar įmanoma su perdegimu susitvarkyti pačiam?
Galima bandyti. Gali būti naudinga Pascal Ide knyga „Perdegimo sindromas“ ir tinklapis www.ramybesgalia.lt.
Kaip manote ar Lietuvoje sumažėtų psichikos ligų pakeitus darbo laiko trukmę?
Tikrai negaliu tvirtinti, jei kalbam apie legalų darbo laiką (8 val.), bet jei kalbame apie viršvalandžius – tai tikrai jų nedirbant streso ir perdegimo lygis būtų žymiai mažesnis.
Klausimai temos „Kaip lengvai išspręsti pastatams artimos infrastruktūros projektavimo uždavinius?” pranešėjui:
Ar „Revit“ gali sukurti panašų reljefą kaip „Civil 3D“? Kalniukai ir t.t.
Taip, tai galima padaryti su „Autodesk Revit“, tačiau tokias ir panašias užduotis yra žymiai patogiau atlikti naudojant „Autodesk Civil 3D“ programą. Taip pat „Civil 3D“ leidžia sumodeliuoti kur kas didesnio detalumo reljefą, nei tai galima padaryti naudojant „Revit“.
Kuo skiriasi „Revit“ ir „Civil 3D“ topografijos kūrimo galimybės?
„Autodesk Civil 3D“ yra pritaikytas dirbti su topografijos duomenimis skirtingai nei „Revit“. Taip pat turint omenyje, jog topografijoje vyrauja daugiau linijiniai ir taškiniai objektai, „Civil 3D“ yra parankesnis įrankis ir dėl šio aspekto.
Kalbant apie esamo reljefo sukūrimą (esamo paviršiaus modeliavimą), neišvengiamai daugiau privalumų turi „Civil 3D“, tiek dėl įrankių gausos, tiek dėl trianguliacijos variklio, naudojamo paviršiaus kūrimui.
Klausimai įmonės „Projektai ir Co“ atstovams, pristačiusiems realų BIM projektą – 330 kv elektros perdavimo oro linijos Lietuvos elektrinė – Vilnius rekonstrukciją:
Kaip bus naudojamas BIM įvykus avarijai?
Kaip ir minėta pristatymo metu – elektros energetikoje BIM naudojamas tik tiekėjų grandinėje. Užsakovams jis, deja, neaktualus, todėl eksploatacijos periodu (juo labiau įvykus avarijai) BIM apkritai nėra taikomas.
Ar esate Lietuvoje paruošę suvestinį lauko inž. tinklų planą BIM aplinkoje ir ji suderinę?
Taip. „CIVIL 3D“, „PLS-CADD“ ir „Primtech“ 3D pagalba sumodeliuoti planai yra derinami su institucijomis. Tačiau tik tradiciniu metodu – eksportuojant modelius į derinančioms institucijoms priimtinus sklypo planų vaizdus.
Klausimai II-os diskusijos dalyviams:
Kaip jūsų įmonėje užtikrinama duomenų (naudojamų bibliotekų) apsauga nuo kitų konkurencingų įmonių?
Tadas Majauskas, UAB „Hugaas Engineering“:
Naudojam savo vidinius serverius ir informacija niekur kitur negali iškeliauti. O jei užsakovams reikia „Revit“ failų, jie už tai susimoka.Liudas Galdikas, UAB „Baltic Engineers“:
Užsienyje „Revit“ failų vienos kompanijos nieku gyvu neatiduoda, kitos atiduoda labai lengvai. Tiesiog skirtinga įmonių politika.Kokios CDE aplinkos naudojamos keičiantis duomenimis su Užsakovais ar kitais projekto dalyviais?
Tadas Majauskas, UAB „Hugaas Engineering“:
Mūsų įmonėje visos disciplinos dirba vienoj aplinkoj, viskas modeliuojama su „Autodesk Revit“, o užsakovams duomenys pateikiami IFC failais.Liudas Galdikas, UAB „Baltic Engineers“:
Priklausomai nuo objekto, mes naudojam tiek „Autodesk BIM 360“, tiek danišką produktą „Dalux“. Nėra idealaus sprendimo, tiesiog reikia prisitaikyt.
Beje, I-os diskusijos metu iš auditorijos sulaukėme labai gero klausimo:
Diskusijos metu buvo pasakyta, kad BIM verta taikyti ruošiant inžinerinių tinklų ar konstrukcijų projektus, o architektams BIM reikalavimų taikyti nereikėtų. Paaiškinkit, o kaip kurti tolimesnių disciplinų projektą be architektūrinės dalies 3D modelio?
Gaila, kad dėl laiko stokos šis klausimas liko neužduotas diskusijos metu, o po renginio diskusijos dalyvis, kuriam tas klausimas buvo adresuotas, į klausimą neatsakė ir vėliau, ruošiant šį straipsnį. Gal atsakysite jūs? Būtų labai įdomu sulaukti jūsų nuomonės. Jei kils minčių ar dar kokių klausimų, rašykite komentaruose.
