Dirbdamas BIM diegimo bei programinės įrangos kūrimo srityje esu girdėjęs daug skirtingų BIM (Building Information Modeling) apibrėžimų. Vieni jų teigia, jog BIM yra statinio 3D modelis, kiti teigia, jog tai yra duomenų bazė, treti – kad tai projektavimo procesas. Tačiau daugiausiai yra manančių, jog tai yra programinė įranga. Esu sulaukęs net tokio klausimo: kelintą BIM‘o versiją dabar diegiate?

Tačiau BIM nėra vien programinė įranga. Tai yra visų prieš tai išvardintų procesų bei duomenų visuma, tinkamai panaudota viso statinio gyvavimo ciklo metu. Kaip ir kiekvienam darbui, pastato skaitmeniniam modeliui sukurti reikalingi atitinkami įrankiai, taigi BIM atlikimo įrankiu yra specializuota programinė įranga. Šiame straipsnyje ir kalbėsiu būtent apie BIM įrankius – programinę įrangą, skirtą ŠVOK, vandentiekio bei elektros sistemų projektuotojams.

Pastato inžinerinių sistemų projektuotojams skirtos programinės įrangos apžvalga

Kalbant apie programinę įrangą, ją norėčiau suskirstyti į kelis skirtingus segmentus:

• programinę įrangą, palaikančią BIM technologijas;
• programinę įrangą, turinčią BIM analizės galimybes;
• programinę įrangą, automatizuotai gaminančią darbo ir gamybinius brėžinius
• bei programinę įrangą, skirtą darbo grafikams sudaryti.

Pasaulyje yra sukurta itin daug programinės įrangos visoms šioms projekto dalims. Vienos jų yra primityvios, o kitos sukelia galvos skausmą net ir technologijas puikiai išmanantiems specialistams. Norėčiau išvardinti keletą, geriausiai žinomų programinės įrangos kūrėjų bei jų produktų, kurie atitinka (vieni mažiau, kiti daugiau) BIM programinės įrangos reikalavimus:

„Ansys Fluent“ (debito, turbulencijų, šilumos mainų bei kitų inžinerinių sprendimų analizė), „Autodesk Revit“, „Bentley Building Mechanical System“, DDS-CAD, „Gehry Technologied Digital Project MEP System Routin“, „Graphisoft MEP modeler“ (ArchiCad papildinys, skirtas MEP), „HydraCAD“ (priešgaisrinės sistemos 3D modeliavimui), „MagiCAD“, „Mentor Graphics FloVent“ (fluidų modeliavimo programinė įranga), „Plancal Nova“, „QuickPen International“ (skirtingi moduliai: Duct Designer 3D – ortakiams modeliuoti, PipeDesigner 3D – vamzdynams modeliuoti bei detalizuotiems brėžiniams kurti) ir dar daug kitų.

Daugeliu atvejų projektuotojai renkasi programinę įrangą, labiausiai tenkinančią jų poreikius. Dažniausiai ji atitinka šiuos kriterijus:

• paprastai suprantama programinė įranga,
• greitas įsisavinimas ir patogus naudojimas,
• darbas komandoje,
• projektavimo klaidų eliminavimas,
• susikirtimų paieška,
• sąsaja su kitomis BIM programinėmis įrangomis.

Pasaulinėje rinkoje BIM sistema naudojama jau seniai, tad turime galimybę pasisemti gerosios patirties. Ilgametis darbas su Lietuvos bei užsienio projektuotojais padėjo man susiformuoti nuomonę apie rinkoje esančią BIM programinę įrangą bei jos populiarumą pasauliniu mastu. Apie tai, kokios, mano nuomone, BIM programos labiausiai atitinka inžinerinių sistemų projektuotojų lūkesčius, aptarsiu kitoje šio straipsnio dalyje.

Susiję straipsniai:

Žvilgsnis į BIM iš programinės įrangos pusės. II dalis