Įgūdžiai, reikalingi XXI-o amžiaus architektams

XXI-Century-ArchitectureNors architekto profesija yra pakankamai sena, ji priskiriama prie tų, kurios negreit keičiasi. Tačiau šiais laikais, kai projektavimo procesas tampa skaitmeniniu, o klientai reikalauja vis daugiau naudos iš savo projektų, pradedantieji ar patyręs architektai turi evoliucionuoti, kad išliktų tinkamais specialistais darbo rinkoje. Be profesinių žinių, norintiems sėkmingai dirbti architektams reikia turėti visą eilę kitų savybių.

Nors pagrindinės architekto kompetencijos – projektavimo, planavimo, brėžinių paruošimo, projekto pateikimo ir statinio informacinio modeliavimo (BIM) – lieka neįkainojamos, yra ir kitų gebėjimų, kurie projektuotojams gali suteikti pranašumo rinkoje.

Automatizavimas
Tai vienas iš reikalingų XXI a. architekto gebėjimų. Architektūra ilgą laiką buvo laikoma daugiau meno nei mokslo sritimi, tačiau skaitmeninių technologijų amžiuje svarbu ne tik meniniai gebėjimai. Kai projekto atlikimo grafikai yra įtempti, žinojimas, kokias užduotis galima automatizuoti, leidžia padidinti darbo našumą.

Architektai, kurie žino pagrindines programavimo sąvokas ir supranta algoritminį mąstymą, gali efektyviau bendrauti su programuotojais, kuriančiais darbo našumą didinančius programų priedus ar tiesiog papildomas programų funkcijas, reikalingas projektuotojų darbui palengvinti. Įvadiniai kursai apie programavimą jau pravedami daugelyje universitetų. Taip pat šios srities žinių galima įgyti internete specializuotose svetainėse, pavyzdžiui, EdX ar Udemy.

Kodavimas
Dizaineris, kuris moka koduoti, gali praplėsti bet kurios programinės įrangos funkcionalumą ir lengviau suprasti naujas programas. Pavyzdžiui, jei jūs mokate laisvai naudoti programas „Grasshopper“ ar „Dynamo“, galite lengvai praplėsti kitų projektavimo bei dizaino programų – „Rhinoceros“ ir Autodesk Revit – galimybes. Kodavimas išmoko galvoti struktūrizuotai, o toks įgūdis padeda spręsti problemas susidūrus su projektavimo iššūkiais. Keletas programavimo kalbų, kurias verta pabandyti: „Python“, „Visual Basic.net“ (VB), C#, „Ruby“.

Duomenų gavyba
Ir pastatų projektai, ir pats projektavimo verslas generuoja didelius duomenų kiekius, todėl labai svarbu šiuos duomenis tinkamai išsaugoti, kad sėkmingai vyktų visa projektavimo veikla. Be to, mokėti išnaudoti architektūrinę programą kiekybiniu būdu – neįtikėtinai vertingas architekto įgūdis. Net programa „Microsoft Excel”, jei ji puikiai valdoma ir dar papildyta trupučiu kodavimo, gali tapti neįtikėtinai galingu duomenų gavybos įrankiu.

Statybos mokslai
Pastatai yra intensyvūs žaliavų ir energijos vartotojai, tad būtent nuo architektų priklauso konkrečiam klimatui pritaikytų pastatų projektavimas ir kuo našesnis viso pastato funkcionavimas, kurio siekia pastatų savininkai ir NT vystytojai. Nors į architektūros mokymo programą įtraukti statybos mokslai, verta labiau gilintis ir išmanyti tokias tiksliųjų mokslų temas: šilumos perdavimas, drėgmės akumuliavimas ir pernešimas, medžiagų parinkimas, pastato funkcionavimas visame jo gyvavimo cikle ir pan.

Žmonių supratimas
Empatija, jaudinimasis dėl kliento reikalų formuoja gerą bendradarbiavimo santykių pagrindą. Šiuolaikinis architektas save turėtų laikyti partneriu kliento verslo strategijoje, kuris gali lemti pokyčius, formuoti kultūrą ir įmonės augimą per architektūrinį projektą.

Užsakovui reikalingas architektas su puikiais bendravimo įgūdžiais, kurie gali būti tobulinami viešojo kalbėjimo kursuose ar praktikuojant, kaip prisistatyti ir išklausyti. Verslumo bei nekilnojamojo turto plėtros suvokimo demonstravimas taip pat padeda rasti bendrą kalbą su užsakovu. Žinoma, bendraujant su klientu ar net visa projekto komanda taip pat labai praverstų ir gilesnis psichologijos žinių išmanymas.

Verslo išmanymas
Architektams, ypač tiems, kurie ketina užsiimti privačia praktika, verta išmanyti ir mokesčių struktūrą, kad jie suvoktų, kaip finansuojami projektai, kaip reikia valdyti piniginius srautus įmonėje ir visa kita, kas susiję su įmonės veikla. Žodžiu, architektas turi būti ne tik geras kūrėjas, bet ir vadybininkas, turintis rinkodaros bei komunikacijos žinių, mokantis puikiai valdyti piniginius srautus, užduotis ir laiką, reikalingą joms atlikti.

Taigi, XXI amžiaus architektas turi būti universali asmenybė. Šiame straipsnyje apžvelgtas įvairių sričių įgūdžių rinkinys gali atrodyti idealistinis ar neįtikėtinas, tačiau daugelis skaitmeninio amžiaus architektų jau suvokia, kad jų profesija apima mokymąsi visą gyvenimą. Tad kuo įvairesnių gebėjimų jūs turėsite, tuo įdomesnė ir, tikėtina, sėkmingesnė bus jūsų karjera.

Share Button

Leave a Reply