Pirmoje šio straipsnio dalyje buvo aptarta, kas yra kūrybinis procesas ir kūrybiškumo stabdžiai. Šį kartą daugiau papasakosiu apie šiuolaikines projektuotojų darbo priemonių galimybes.
Jei iš tiesų formulė „kompiuterinės programos žlugdo kūrybiškumą“ veiktų, pasaulyje nebūtų sukurta tokių šiuolaikinės architektūros kūrinių kaip įspūdingieji Dubajaus dangoraižiai, Liono oro uostas Paryžiuje, Gugenhaimo muziejus Ispanijoje (Bilbao) ar Nacionalinis Pekino stadionas „Paukščių lizdas“. Išraiškingų pastatų sąrašą galima būtų tęsti ir tęsti, beje, į jį patektų ir ne vienas Lietuvoje įgyvendintas projektas, sukurtas naudojant kompiuterines technologijas.
Kad kompiuterinė grafika neriboja kūrybiškumo, o jį tik skatina ir padeda išreikšti kūrybines idėjas, galima įsitikinti ir žiūrint visiems gerai žinomus filmus „Įsikūnijimas“, „Žiedų valdovas“, kuriuose naudojant 3D grafiką sukurti ištisi virtualūs pasauliai. Jei kompiuteriu galima sumodeliuoti medžius, krioklius ir kitus daug smulkių detalių reikalaujančius elementus, tai pastatus modeliuoti tikrai įmanoma.
KOMPIUTERINĖS GRAFIKOS GALIMYBĖS
3D modeliavimo technologijos yra šiuolaikinės darbo priemonės, suteikiančios be galo daug galimybių įvairiausioms, net utopinėms, kūrėjo vizijoms išreikšti. Kompiuteris yra šiuolaikinis architekto darbo įrankis, tad galutinis projekto rezultatas priklauso ne tik nuo kūrėjo fantazijos, bet ir nuo projektuotojo gebėjimų tinkamai valdyti programinę įrangą bei kitų faktorių, kurie turi įtakos projekto sprendimams (užsakovo pageidavimai, biudžeto ribotumas ir pan.).
Kompiuterinės grafikos įranga yra darbo įrankis, tad ir atsakomybė už to darbo rezultatus tenka kūrėjui. Jei architektas, nemokėdamas gerai valdyti programinės įrangos, nesugeba išreikšti savo vizijų, ar dėl to reikia kaltinti įrankį? Tinkamai naudojama kompiuterinė grafika leidžia kurti virtualią aplinką, rasti architektūrinius sprendimus, kurie labiausiai derėtų konkrečiame sklype. Architektas, kuris moka gerai naudotis darbo įrankiais, sugeba kurti projektus, kuriuose būtų maksimaliai suderintos kūrėjo ambicijos, užsakovo pageidavimai, projektavimo bei statybos normų reikalavimai ir aplinkos įtaka.
Kompiuterinė grafika yra ir priemonė projektuotojo darbui palengvinti, kuri vaidina svarbų vaidmenį ne tik ruošiant darbo brėžinius. Kaip ir daugelyje kitų sričių, architektūroje kompiuterinės grafikos sėkmė pirmiausia pasiteisino ten, kur technologijos išlaisvino žmones nuo varginančios ir nuobodžios rutininės veiklos: perbraižymų atlikus pakeitimus ar aksonometrinių vaizdų kūrimo. Modeliavimo ir projekto atvaizdavimo sistemos padeda kurti projektus, juose virtualiai pasivaikščioti; leidžia užfiksuoti inžinerinę informaciją, gerokai supaprastina siūlomo projektinio sprendinio analizę ir statybą.
Programinę įrangą tinkamai panaudojus ankstyvosiose kūrybos stadijose galima sustiprinti visą kūrybos procesą. Kompiuteriu sumodeliavus sudėtingos formos architektūrinį kūrinį, programinė įranga leidžia apskaičiuoti, išanalizuoti ar atrasti naujus konstrukcinius sprendinius, tad kompiuterinės technologijos suteikia geometrijos laisvę.
Šiais laikais kompiuterinis raštingumas tiesiog privalomas. 3D modeliavimo programinė įranga leidžia lengvai perteikti ir analizuoti kūrėjų idėjas bei realizuoti jas iki galutinio rezultato. Architektas, kuris moka tinkamai naudotis kompiuterinės grafikos įrankiais, sugeba kurti projektus, kuriuose būtų maksimaliai suderinti užsakovo pageidavimai, projektavimo bei statybos normų reikalavimai, aplinkos įtaka ir kūrėjo ambicijos.
Kol Lietuvoje apgailestaujama dėl programinės įrangos žalos kūrybiškumui, užsienyje projektavimo kompanijos skelbia informaciją apie vienas už kitą įspūdingesnius projektus, sukurtus kompiuterinėmis programomis. Matyti, kad jų architektų kūrybiškumui kompiuterinė grafika ne trukdo, o padeda, tereikia mokėti ja naudotis. Naujausių technologijų programinė įranga yra pakankamai lanksti ir praktiška naudoti visuose projektavimo etapuose, ji leidžia lengvai perteikti ir analizuoti kūrėjų idėjas bei realizuoti jas iki galutinio rezultato. Tad reikia tik šiek tiek daugiau drąsos ir noro įsisavinti naujus dalykus, tuomet nebus jokių kliūčių kūrybiškumui pasireikšti.
Susiję straipsniai:
Kūrybiškumo ir kompiuterinio projektavimo programinės įrangos sąsajos. 1 dalis
