Pirmoje šio straipsnio dalyje buvo aptarta, kas yra kūrybinis procesas ir kūrybiškumo stabdžiai. Šį kartą daugiau papasakosiu apie šiuolaikines projektuotojų darbo priemonių galimybes.

Jei iš tiesų formulė „kompiuterinės programos žlugdo kūrybiškumą“ veiktų, pasaulyje nebūtų sukurta tokių šiuolaikinės architektūros kūrinių kaip įspūdingieji Dubajaus dangoraižiai, Liono oro uostas Paryžiuje, Gugenhaimo muziejus Ispanijoje (Bilbao) ar Nacionalinis Pekino stadionas „Paukščių lizdas“. Išraiškingų pastatų sąrašą galima būtų tęsti ir tęsti, beje, į jį patektų ir ne vienas Lietuvoje įgyvendintas projektas, sukurtas naudojant kompiuterines technologijas.

Kad kompiuterinė grafika neriboja kūrybiškumo, o jį tik skatina ir padeda išreikšti kūrybines idėjas, galima įsitikinti ir žiūrint visiems gerai žinomus filmus „Įsikūnijimas“, „Žiedų valdovas“, kuriuose naudojant 3D grafiką sukurti ištisi virtualūs pasauliai. Jei kompiuteriu galima sumodeliuoti medžius, krioklius ir kitus daug smulkių detalių reikalaujančius elementus, tai pastatus modeliuoti tikrai įmanoma. Continue reading →

Architekto profesijai kompiuterinių technologijų atsiradimas padarė didelę įtaką: kompiuterinė grafika iš esmės pakeitė braižymo procesą, suteikė galimybę greitai ruošti ir koreguoti projektus. Vis dėlto pasigirsta nuomonių, kad programinė įranga riboja kūrybiškumą. Esą naujausiomis technologijomis sukurti pastatai yra neišraiškingi, o šiuolaikinė – „stiklainių“ – architektūra nekūrybiška būtent dėl to, kad architektai mažai dirba pieštuku, o kompiuteris trukdo laisvai išreikšti architektūrines idėjas. Continue reading →